Aurimas Perednis
Žinių radijo žurnalistasAurimas Perednis yra Žinių radijo žurnalistas.
Aurimas Perednis yra Žinių radijo žurnalistas.
Indrė Kiršaitė yra NARA redaktorė ir žurnalistė. Ji kuria tinklalaides ir tekstus žmogaus teisių temomis, taip pat užsiima medijų edukacija.
Audra Plepytė yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministrė. 2021–2025 m. LR nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė JAV ir Jungtinėms Meksikos Valstijoms, 2017–2021 m. LR nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose, 2010–2014 m. LR nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Ispanijos Karalystėje, Argentinos Respublikai, Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė prie Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos.
Ajus Jurgaitis (jis/they) yra žmogaus teisių ekspertas ir aktyvistas, asociacijos „Trans Autonomija“ bendraįkūrėjis ir pirmininkas. „Trans Autonomija“ yra pirmoji translyčių asmenų teisių ir savitarpio pagalbos organizacija Lietuvoje. Pagrindinės organizacijos veiklos: bendruomenės veiklos ir savitarpio parama; visuomenės informuotumo apie translyčių asmenų klausimus ir LGBTQIA+ žmogaus teises didinimas; advokacija; translyčių asmenų žmogaus teisių padėties Lietuvoje stebėsena.
Erlandas Galaguz yra Visagino miesto meras, turintis unikalią patirtį ne tik vadovaujant vienam multikultūriškiausių miestų Lietuvoje, bet ir asmeniškai dirbant su vaikų gerove. Jo šeima yra budintys globėjai, todėl meras puikiai supranta vaikų emocinius ir socialinius poreikius skirtingų kultūrų kontekste. Visaginas, kuriame susitinka skirtingos kalbos, tradicijos ir istorinės patirtys, kelia specifinių iššūkių vaikų emociniam saugumui ir tarpkultūriniams ryšiams.
Anna Grigoit yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tautinių bendrijų turinio grupės vadovė ir žurnalistė, kasdien dirbanti su tautinių mažumų, įtraukties ir švietimo temomis. Ji augina tris vaikus, kurie mokosi lenkakalbėse Vilniaus mokyklose, todėl tautinės tapatybės ir integracijos klausimus mato ir iš vidaus, per šeimos patirtis. Annai svarbu, kad įvairių tautybių vaikai jaustųsi saugūs, girdimi ir turėtų lygias galimybes.
2024 m. ji priėmė LRT.lt lenkų redakcijai skirtą prestižinį Maciejaus Płażyńskio apdovanojimą už ryšių tarp Lenkijos ir Lietuvos lenkų bendruomenės kūrimą ir palaikymą.
Rae Reinvall yra mokytojas ir translyčių asmenų teisių aktyvistas iš Suomijos. Jis turi sporto mokslų išsilavinimą ir dirba su jaunimu – tiek mokykloje, tiek laisvalaikio sporto veiklose. Kaip translyčių teisių gynėjas, jis aktyviai dalyvauja projektuose, skirtuose pagerinti prieigą prie medicininių lyties pripažinimo paslaugų ir sutrumpinti laukimo laiką Suomijoje. Jo veikla apima keletą krypčių: darbą su COHERE (Suomijos Sveikatos priežiūros pasirinkimų taryba), siekiant atnaujinti lyties disforijos gydymo rekomendacijas po 2023 metų translyčių asmenų įstatymo pakeitimų; teisinį dabartinių kelių metų laukimo laikų medicininės tranzicijos procese ginčijimą; taip pat vietos medicinos specialistų, einančių viešąsias pareigas, dalyvavimo tarptautiniame anti-gender judėjime kritikavimą.
Rita Miliūtė yra žurnalistė ir laidų vedėja, VšĮ „Miliūtė“ įkūrėja, nuolat dalyvaujanti paramos teikimo kariaujančiai Ukrainai misijose.
Dr. Vytenis Juozas Deimantas yra demografas ir duomenų tyrimų infrastruktūrų vadovas, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto ir SHARE Berlin instituto mokslininkas. Jo veikla apima gyventojų dinamikos analizę, socialinės nelygybės tyrimus ir duomenimis grįstų įžvalgų taikymą formuojant politiką bei viešąją komunikaciją. Turėdamas daugiau nei septynerių metų patirtį tarptautinių mokslinių projektų valdyme, jis prisidėjo prie iniciatyvų, kurios sieja akademines žinias su valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir Europos duomenų infrastruktūrų poreikiais, ypač socialinės įtraukties srityse.
Domantė Platūkytė yra LRT.lt portalo žurnalistė, domisi politikos, žmogaus teisių, lygybės ir socialinės politikos temomis.
Jeanette Sautner yra Kanados ambasadorė Lietuvoje. 1994 m. J. Sautner Trento universitete įgijo tarptautinės komunikacijos bakalauro laipsnį (su pagyrimu), 1998 m. baigė Toronto universitetą ir įgijo teisės bakalauro laipsnį. 2000 m. ji prisijungė prie Užsienio reikalų ir tarptautinės prekybos departamento, dirbo jaunesniąja patarėja Prekybos teisės biure, vyresniąja pareigūne Žmogaus teisių politikos skyriuje, teisininke JT Žmogaus teisių ir humanitarinės teisės skyriuje, Baudžiamosios, saugumo ir diplomatinės teisės skyriaus direktoriaus pavaduotoja, teisininke Vandenynų ir aplinkos teisės skyriuje, direktoriaus pavaduotoja Afrikos reikalams, Konsulinių klausimų ir tarptautinių ryšių programos direktoriaus pavaduotoja ir Pasaulinių konsulinių reikalų sekretoriato vadove. Užsienyje ji dirbo pirmąja sekretore Kanados ambasadoje Venesueloje (2001–2003 m.) ir patarėja Kanados ambasadoje Australijoje (2008–2012 m.) bei Kanados ambasadoje Lenkijoje (2019–2023 m.).
Martinas Žaltauskas yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys. 2005 m. baigė bakalauro studijas Klaipėdos universitete, 2007 m. įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį Vilniaus universitete. Ketverius metus (nuo 2001 m.) vadovavo Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centrui. 2005–2019 m. ėjo Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktoriaus pareigas. 2010–2012 m. Vilniaus universitete dėstė programų ir projektų valdymo bei strateginio planavimo tema. 2017–2019 m. ėjo Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko pareigas. 2019 m. gruodžio 5 d. Seimo paskirtas (Nevyriausybinių organizacijų tarybos teikimu) eiti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigas.
Svitlana Zaluzhna yra „Open Nations NVO“ (Lietuva) įkūrėja, Ukrainos bendruomenės lyderė ir dialogo vedėja.
Jūratė Juškaitė yra Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos pirmininkė (2025–2026 m. kadencija), žmogaus teisių aktyvistė, plačiai kalbanti apie žmogaus teises ir mažumų situaciją šiuolaikinėje visuomenėje.
Birutė Sabatauskaitė yra Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė. Ji yra teisininkė, 2013–2021 m. vadovavo Žmogaus teisių centrui, kuriame dirbo nuo 2010 m., 2018–2021 m. priklausė Europos teisės ekspertų nediskriminavimo srityje tinklui. Nacionaliniame žmogaus teisių forume ji pristatys pagrindines Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2025 m. parengtos apžvalgos „Translyčių asmenų patirtys darbo santykiuose: iššūkiai ir perspektyvos“ ir 2024 m. „Translyčių asmenų padėtis Lietuvoje: Nacionalinė apžvalga“ įžvalgas.
Sandra Adomavičiūtė vadovauja Atviros Lietuvos fondui, kuris nuo 1990-ųjų stiprina pilietinę visuomenę Lietuvoje, palaiko ir remia organizacijas, dirbančias žmogaus teisių, demokratijos, pilietinio dalyvavimo srityse. S.Adomavičiūtė aktyviai kalba apie įtrauktį, tarpkultūrinį dialogą ir pagarbų klausymąsi – temas, kurios, jos įsitikinimu, yra būtinos tvariam visuomenės bendrabūviui.
Dainius Babilas yra Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius, turintis ilgametės kultūros vadybos ir švietimo patirties. Jis yra tarpkultūrinės veiklos ekspertas, daugelį metų dirbantis su tautinėmis mažumomis ir nuosekliai akcentuojantis lygiavertišką dialogą, grindžiamą kūrybiška įtrauktimi bei bendradarbiavimu. D. Babilas aktyviai dalyvauja įvairių Lietuvos organizacijų veikloje, o savo darbu akcentuoja atviresnės, įvairesnės ir tarpusavio pagarba grįstos visuomenės kūrimo svarbą.
Dr. Laurynas Šedvydis yra 2024-2028 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Lietuvos Socialdemokratų partijos atstovas Seime, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
Eglė Striungytė yra Europos Komisijos atstovybės vadovo pavaduotoja.
Mindaugas Jackevičius yra portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius, Lietuvos televizijos laidos „Dienos tema“ ir Lietuvos radijo „LRT aktualijų studijos“ vedėjas. M. Jackevičius gilinasi į politikos, emigracijos, žmogaus teisių, socialinės politikos bei švietimo temas.
Juozas Olekas yra Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas.
Dr. Dovilė Jakniūnaitė yra politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, knygų ir straipsnių autorė. Analizuoja užsienio politikos ir saugumo problemas, diskusijas dėl tarptautinės tvarkos ir jos ateities, tiria nykstančių ir atsirandančių sienų pasaulio politikoje, mobilumo klausimus, skiria dėmesį Europos saugumo situacijai karo Ukrainoje kontekste. Nagrinėja ir lyčių lygybės, moterų dalyvavimo politikoje problemas.
Dr. Justinas Žilinskas yra teisininkas tarptautininkas, tarptautinės humanitarinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius, publicistas, rašytojas, vaikų literatūros autorius, tinklaraštininkas, mokslo populiarintojas.
Dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė yra buvusi užsienio reikalų ir teisingumo viceministrė, kuravusi Rusijos ir Baltarusijos tarptautinės teisinės atsakomybės klausimus, Lietuvos teisines iniciatyvas šių režimų atskaitomybės srityje, taip pat žmogaus teisių įgyvendinimo klausimus, Lietuvos atstovavimą tarptautinėse organizacijose bei sankcijų politiką. Dirbo Prezidentės D. Grybauskaitės patarėja teisės klausimais, Finansų ministerijoje, Seimo Audito komitete. Daugiau nei 15 metų dėsto tarptautinės teisės disciplinas (tarptautinę viešąją teisę, tarptautinę humanitarinę teisę, tarptautinę baudžiamąją teisę) VU Teisės fakultete ir kitose mokslo institucijose.
Dr. Skirmantas Bikelis yra teisės mokslininkas, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto vyresn. mokslo darbuotojas, keturių monografijų ir per 30 mokslinių straipsnių autorius. Tyrinėja baudžiamosios justicijos problemas, aktyviai domisi žmogaus teisių ir demokratijos apsaugos klausimais.
Roberta Salynė yra 15min.lt žurnalistė. R. Salynė yra baigusi žurnalistikos ir šiuolaikinės Azijos studijas, daugiau nei 20 metų dirba politikos aktualijų žurnaliste.
Lina Januškevičiūtė yra VšĮ „Įvairovės edukacijos namai“ vadovė, lytiškumo ugdymo ekspertė, žmogaus teisių edukatorė. Daugiau nei 10 metų ji veda neformalaus ugdymo mokymus suaugusiems, edukacijas jauniems žmonėms lytiškumo, žmogaus teisių, lyčių lygybės, patyčių tapatybės pagrindu prevencijos temomis.
Monika Antanaitytė yra teisininkė, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL projektų vadovė. Studijavo Mykolo Romerio universitete, tobulinosi Mastrichto universitete, ESBO mokymuose, stažavosi Belgijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kt. Žmogaus teisių srityje dirba nuo 2013 m., 2017–2019 m. buvo išrinkta Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos nare. LGBT aktyvizme dalyvauja nuo 2019 m.
Jūratė Ruzaitė yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, daktaro laipsnį įgijusi Bergeno universitete, Norvegijoje. Ji specializuojasi kritinėje diskurso analizėje, neapykantos kalbos ir diskriminacinių diskursų tyrimuose, daugiausia dėmesio skirdama kalbos vaidmeniui formuojant visuomenines nuostatas prieš mažumų grupes ir kitoniškumą. Prof. dr. J. Ruzaitė yra sukaupusi didelę dalyvavimo tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo projektuose patirtį, įskaitant nacionalinį projektą „Semantika-2“ (2018-2019 m.), kurio metu buvo sukurtas automatinio įžeidžių internetinių komentarų nustatymo įrankis. Šiuo metu ji vadovauja LMT finansuojamam projektui „Neapykantos kalbos ypatumai ir nustatymo kriterijai: lingvistinė ir teisinė analizė“, kurio tikslas – parengti daugiasluoksnį neapykantos kalbos nustatymo kriterijų modelį bei atlikti integruotą lingvistinę-teisinę analizę. Ji taip pat yra Tarptautinės kalbos ir teisės asociacijos ir Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos valdybos narė. 2024 m. išleistoje monografijoje „Neapykantos kalba“ autorė pateikia išsamią neapykantos kalbos Lietuvoje analizę, remiantis teismo bylų duomenimis ir lingvistinės analizės metodais.
Agnieška Avin Ileri yra Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto tyrėja bei jaunimo darbuotoja Daugiakultūriame vaikų ir jaunimo centre „Padėk Pritapti“. Jos pagrindinės domėjimosi sritys yra tautinių mažumų Lietuvoje politika ir įtraukties strategijos, socialinė nelygybė ir atskirtis, antičigonizmo ir rasizmo apraiškos visuomenėje.
Svetlana Novopolskaja yra viešosios įstaigos Romų visuomenės centro direktorė (nuo 2021 m.). Gimė ir gyvena Vilniuje, baigė studijas Vilniaus universitete, specialybė – filologė, dėstytoja. Daugiau negu 15 metų dirbo švietimo sistemoje.
Faina Kukliansky yra advokatė, lobistė, nuo 2013 metų einanti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pareigas. F. Kukliansky yra ir Lietuvos, ir tarptautinės teisės asociacijų narė. Taip pat ji yra Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) Lietuvos delegacijos narė bei Europos žydų kongreso (EJC) Vykdomojo komiteto narė. Faina Kukliansky įdėjo itin daug pastangų, siekiant grąžinti žydų bendruomenių turtą. 2016 m. F. Kukliansky dalyvavo Lietuvos Respublikos Parlamento iniciatyvinėje grupėje dėl Lietuvos pilietybės įstatymo pataisų, užtikrinančių tarpukario Lietuvą palikusių žydų ir jų palikuonių teises į pilietybę. Nuo 2025 m. – darbo grupės Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ar bet kokios kitos formos nesantaikos kurstymu ir žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmų plano projektui parengti narė.
Dr. Laima Liucija Andrikienė yra Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Kovo 11-osios akto signatarė, socialinių mokslų daktarė, docentė. Nuo 2022 m. lapkričio L. Andrikienė yra Lietuvos deleguotoji Europos Audito Rūmų narė.
Laima Andrikienė buvo LR Seimo narė (1990–2000 m., 2020–2022 m.); LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė (2003 m. sausis-lapkritis), Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ET PA) narė (2020 m. gruodis – 2022 m. lapkritis), ET PA viceprezidentė (2021 m. sausis – 2022 m. sausis).
Laima Andrikienė buvo LR Vyriausybės narė – LR Europos reikalų ministrė (1996–1998).
Laima Andrikienė buvo Europos Parlamento narė (2024–2014 m., 2016–2019 m.); EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetų bei Žmogaus teisių pakomitečio narė, šio pakomitečio vicepirmininkė.
Mokslinė-pedagoginė veikla: Lietuvos teisės universiteto (LTU) Europos Sąjungos politikos ir valdymo instituto direktorė (2002–2003 m.), LTU Valstybinio valdymo fakulteto dekanė (2003–2004 m.).
Kęstutis Kupšys yra Vartotojų aljanso viceprezidentas ir organizacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius, buvęs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys. Aktyviai dalyvauja nacionalinėse ir Europos Sąjungos diskusijose ekonominio ir socialinio teisingumo, vartotojų teisių, finansinės įtraukties ir tvaraus finansų sektoriaus temomis. 2020–2025 metais dirbdamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, jis nuosekliai kėlė žmogaus teisių, socialinio teisingumo ir klimato teisingumo klausimus, pabrėždamas, kad klimato krizė vis dažniau reiškia ir žmogaus teisių krizę. Vilniaus universitete K. Kupšys baigė ekonominės kibernetikos studijas, Vokietijos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijose gilinosi į finansų rinkas, verslo administravimą ir filosofiją.
Ugnė Užgalė yra LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė. Ji koordinuoja socialinės politikos formavimą ministerijoje, ypatingą dėmesį skirdama įrodymais grįstos politikos kūrimui ir duomenų analizei. Savo veikloje U. Užgalė daug dėmesio skiria skurdo mažinimo bei minimalių pajamų užtikrinimo klausimams, aktyviai dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse darbo grupėse kaip ekspertė.
Rūta Juodelytė yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vyresnioji patarėja.
Aidas Stoškus yra Duomenų apsaugos ir technologijų vyr. teisininkas advokatų kontoroje „ECOVIS ProventusLaw“.
Rugilė Butkevičiūtė yra nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ bendrakūrė.
Ignas Kalpokas 2016 m. baigė politikos mokslų doktorantūrą Notingemo universitete (Jungtinė Karalystė). Nuo 2015 m. jis dirba Vytauto Didžiojo universitete (VDU), šiuo metu eina docento ir vyresn. mokslo darbuotojo pareigas. I. Kalpokas taip pat eina docento pareigas LCC Tarptautiniame universitete, yra jungtinės VDU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komunikacijos krypties doktorantūros programos komiteto narys. I. Kalpokas stažavosi Pavijos universitete (gavęs Italijos Vyriausybės stipendiją) ir Marymount universitete (gavęs Fulbright stipendiją). Pagrindinės jo tyrimų sritys – socialinis dirbtinio intelekto teorijų poveikis, skaitmeninės transformacijos, algoritminė valdysena ir informacinis saugumas.
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė yra naujienų portalo „Delfi“ vyr. redaktorė.
Dr. Kristina Juraitė yra Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė ir vedėja, viena iš UNESCO-UNITWIN Medijų ir informacinio raštingumo tyrimo centro įkūrėjų, “Europos horizonto” projekto DIACOMET, skirto dialoginės komunikacijos etikai ir atskaitomybei, koordinatorė. Jos mokslinių interesų sritys – medijuotos komunikacijos ir pilietinės visuomenės transformacijos, medijų ir informacinis raštingumas, skaitmeninis atsparumas, dialoginė komunikacija ir etika.
Indrė Širvinskaitė yra Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė, Asmenų su negalia teisių stebėsenos komisijos prie LGKT pirmininkės pavaduotoja.
Vytautas Mizaras yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas (nuo 2021 m.), Vilniaus universiteto profesorius, socialinių mokslų (teisės kr.) daktaras, atlikęs habilitacijos procedūrą.
Vytautas Mizaras teisės studijas baigė 1997 m. Vilniaus universitete, o 1998 m. – papildomas magistro studijas (LL.M.) Frankfurto J.W. Goethe universitete, stažavosi Pavia universitete, daug kartų – Miuncheno Makso Planko inovacijų ir konkurencijos teisės institute. 1999–2001 m. Vytautas Mizaras buvo teisingumo ministro patarėjas civilinės teisės ir civilinio proceso teisės klausimais. 2002–2021 m. užsiėmė advokato profesine veikla, buvo advokatų kontoros Ellex Valiūnas partneriu.
Nuo 1997 m. jis dirba pedagoginį ir mokslinį darbą VU Teisės fakultete, 2003–2015 m. ėjo VU Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas, o nuo 2016 m. šiame fakultete kuruoja Europos privatinės teisės ir intelektinės nuosavybės teisės mokslo centrą. 2018–2021 m. buvo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas. Nuo 2016 iki 2021 m. buvo Austrijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje.
Vytauto Mizaro pagrindinės mokslinės veiklos sritys yra civilinė teisė, deliktų teisė, intelektinės nuosavybės teisės, tarptautinė ir ES žmogaus teisių apsauga. Jis yra knygų, mokslinių straipsnių teisės srityse autorius ir bendraautorius, kelių užsienio mokslinių žurnalų redakcinių kolegijų narys ir recenzentas.
Vida Augustinienė yra Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė. LPOAT – 2002 m. įsteigta, didžiausia skėtinė visuomeninė organizacija, 23 metus atstovaujanti Lietuvos pacientų interesams. Nuo 2005 m. LPOAT yra Tarptautinio pacientų organizacijų aljanso (International Alliance of Patients Organisations), o nuo 2007 m. – Europos pacientų forumo (European Patients‘ Forum), nuo 2014 m. Nacionalinės NVO koalicijos narė.
Šiuo metu LPOAT vienija 17 sunkiomis lėtinėmis ligomis (artritu, astma, Bechterevo, cistine fibroze, diabetu, hipofizės, inkstų, širdies nepakankamumu, širdies ir kraujagyslių, tinklainės, krūties, kiaušidžių ir kitomis įvairiomis suaugusiųjų ir vaikų onkologinėmis, sutrikusios psichikos) sergančiųjų organizacijų.
LPOAT yra išsamiai susipažinusi su Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriaus situacija, kadangi jos nariai dalyvauja Nevyriausybinių organizacijų tarybos prie LRV, Šeimos medicinos politikos, Vaistų ir MPP kompensavimo, Labai retų ligų, Tarpinstitucinėje derybų komisijose, Cukrinio diabeto stebėsenos taryboje ir daugelio kitų Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų valstybės institucijų bei savivaldybių sudarytų tarybų, komitetų, komisijų bei darbo grupių veikloje.
Kiekvienam žmogui susirgus yra svarbiausia gauti savalaikes, individualiai geriausiai tinkamas, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. LR Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką. LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 4 straipsniu įtvirtinta pacientų teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą. Pagal galiojančius įstatymus pacientams nereikia mokėti papildomų mokėjimų ir nėra jokio reikalo dar labiau griežtinti reguliavimą.
LPOAT griežtai pasisako prieš SAM teikiamus parengtus teisės aktų projektus, apribojančius pacientų teises rinktis jiems priimtinas sveikatos priežiūros paslaugas, gydymo įstaigas ar gydytojus (LR sveikatos sistemos bei LR sveikatos draudimo įstatymų pakeitimus).
LPOAT atkreipia dėmesį į dialogo ir bendradarbiavimo su SAM nebuvimą, nesitarimą su pacientų interesams atstovaujančiomis visuomeninėmis organizacijomis, priimant šiuos su pacientų sveikatos priežiūra, jos organizavimu ir finansavimu susijusius sprendimus bei rengiant teisės aktus.
Darius Giruckas yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas, daugiau 20 metų dirbantis sveikatos priežiūros srityje. Jis daugiau kaip 13 metų vykdo funkcijas asmens sveikatos priežiūros įstaigų priežiūros, pacientų skundų nagrinėjimo, atstovimo teismuose srityse, turi didelę patirtį teisėkūroje.
Edvardas Kubilius yra žurnalistas, LRT laidų vedėjas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto partnerystės docentas.
Dr. Erika Leonaitė – Seimo kontrolierė valstybės institucijų ir pareigūnų veiklai tirti, Seimo kontrolierių įstaigos vadovė. Ji yra teisės krypties mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Teisės fakulteto dėstytoja. Jos akademinių interesų sritys – tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų raida, tarptautinė teisė. E. Leonaitė yra dirbusi LR Konstituciniame Teisme, nuo 2017 m. dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute, kur daugiausiai gilinosi į smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiųjų teisių ir teisės į teisingą teismą temas.
Dr. Edita Žiobienė yra LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Mykolo Romerio Universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto praktikos profesorė. Edita Žiobienė ilgametę žmogaus teisių apsaugos patirtį įgijo įvairiose srityse vadovaudama Žmogaus teisių centrui (2004–2010), pirmininkaudama Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (2005–2010), būdama nare Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (2008–2010), ET Tautinių mažumų pagrindų konvencijos patariamojo komiteto nare ir vicepirmininke (2010–2020) bei dalyvaudama įvairiose Europos Sąjungos ir Europos Tarybos ekspertų grupėse.
Prof. dr. Ineta Dabašinskienė yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorė, VDU Lituanistikos katedros profesorė, Tarpkultūrinės komunikacijos ir daugiakalbystės tyrimų centro vadovė, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto vyriausia mokslo darbuotoja, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė. VDU prisijungus prie Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“, prof. dr. I. Dabašinskienė tapo jo institucine koordinatore.
Profesorė yra aktyvi tarptautinių projektų koordinatorė ir partnerė, buvusi Europos Komisijos mokslo programų ekspertė ir Europos daugiakalbystės komisaro Daugiakalbystės reikalų aukšto lygio grupės ekspertė. VDU ji dirba nuo 1993-ųjų, yra ėjusi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanės ir prodekanės, Humanitarinių mokslų fakulteto dekanės, universiteto Tarptautinių ryšių prorektorės pareigas. Profesorė yra pelniusi Italijos vyriausybės ordiną, Lietuvos valstybės ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių, Europos Komisijos sidabro medalį ir daug kitų apdovanojimų.
Milda Matulaitytė-Feldhausen yra karo žurnalistė, veikianti karščiausiose karo zonose Ukrainoje.
Dr. Rūta Ubarevičienė yra visuomenės geografė, kurios mokslinių tyrimų interesai apima erdvinę nelygybę, socialinę segregaciją, vidinę migraciją, depopuliaciją ir būsto klausimus. Ji dirba Lietuvos socialinių mokslų centro Regionų ir miestų tyrimų skyriuje, yra svečiuojanti tyrėja Delfto technologijos universiteto Urbanistikos departamente bei eina Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkės pareigas.
Ignas Andriukevičius yra televizijos ir radijo laidų vedėjas.
Ieva Laugalytė yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja, tyrimo apie užsienio piliečių patiriamą diskriminaciją būsto nuomos rinkoje bendraautorė.
Aistė Adomavičienė yra Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė, daugiau nei dešimt metų dirbanti socialinės atskirties, žmogaus teisių ir gerovės politikos srityse. Ji aktyviai dalyvauja dialoge su valstybės institucijomis ir tarptautiniais partneriais, prisidėdama prie socialinės politikos formavimo. Aistė taip pat yra lektorė, veda mokymus ir konsultuoja NVO, moderuoja diskusijas Lietuvoje bei Europos valstybėse. Ji atstovauja su skurdu ir atskirtimi dirbančioms NVO nacionalinėse ir tarptautinėse darbo grupėse.
Dr. Tadas Šarūnas yra Vilniaus universiteto sociologas, nagrinėjantis erdvinę socialinę segregaciją, kultūrines elgsenas bei būsto pasirinkimus. Tadas aktyviai dirba su architektų bendruomene, siūlančia alternatyvius būsto plėtros modelius.
Darius Matas yra Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistas ir radijo laidų vedėjas. Savo profesinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime Darius Matas vadovaujasi trimis pagrindiniais principais: sakyti tiesą, nors ji ir nepatogi, kritiškai vertinti aplinką ir savo paties nuostatas ir taip pat išklausyti bei priimti skirtingas nuomones. Keliolika metų Darius Matas veda mokymus, seminarus ir užsiėmimus žmogaus teisių, medijų raštingumo temomis. Septynerius metus aktyviai dirba žiniasklaidoje, turi patirties skirtingose medijose: televizijoje, radijuje, naujienų portaluose, laikraščiuose. Tiki, kad ne draudimai ir cenzūra, o žmonių švietimas išgelbės pasaulį.
Dr. Viktor Denisenko yra LR Kultūros ministerijos viceministras.
Habil. dr. Dalia Leinartė yra Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto narė.
