Bonnie Horbach yra Nyderlandų Karalystės ambasadorė Lietuvoje nuo 2018 m. rugsėjo. Prieš paskyrimą ambasadore ji buvo Nyderlandų generalinė konsulė Keiptaune (P. Afrika). Anksčiau ji Nyderlandų Užsienio reikalų ministerijoje užėmė įdarbinimo skyriaus vadovės, Europos reikalų ministro atstovės spaudai ir vyresn. politikos formavimo pareigūnės pareigas. B. Horbach taip pat dirbo „Sabic Europe“ viešųjų ryšių direktore ir deleguota ES eksperte JT rinkimų komisijoje Jungtinių Tautų misijoje Bagdade (Irakas). Prieš tai ji dirbo Nyderlandų ambasadose Bagdade (Irakas) ir Bankoke (Tailandas), savanoriavo tarptautinėse organizacijose Malyje, dirbo agromiškininkystės koordinatore Ganoje.

Darius Staniulis yra Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento direktorius (LR užsienio reikalų ministerija).

Fredrik Åhsberg yra antrasis sekretorius Švedijos ambasadoje Vilniuje.

Erika Leonaitė yra Seimo kontrolierė valstybės institucijų ir pareigūnų veiklai tirti. Erika Leonaitė yra teisės krypties mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Teisės fakulteto dėstytoja. Jos akademinių interesų sritys – tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų raida, tarptautinė teisė. E. Leonaitė yra dirbusi Konstituciniame Teisme, nuo 2017 m. dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute, kur daugiausiai gilinosi į smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiųjų teisių ir teisės į teisingą teismą temas.

Sandra Adomavičiūtė yra Atviros Lietuvos fondo direktorė.

Vitalijus Dmitrijevas yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras.

Gabrielius Landsbergis yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.

Hana Liubakova yra žurnalistė, Vaclavo Havelo žurnalistikos programos ir Atlanto tarybos narė.

Viktorija Palčis yra tinklaraštininkė, politinio kalinio, tinklaraštininko Eduardo Palčis žmona.

Anastasija Kostiugova yra viena iš judėjimo „Women in White“ įkūrėjų, Jeane Kirkpatrick premijos laureatė, politinės kalinės, mokslininkės Valerijos Kostiugovos dukra.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė yra Seimo Pirmininko pavaduotoja, TS-LKD frakcijos seniūnė, Švietimo ir mokslo komiteto narė.

Ignas Pankratjevas yra Lietuvos moksleivių sąjungos Kėdainių padalinio savanoris, moksleivis. Šiuo metu Ignas mokosi 12-oje klasėje, ruošiasi brandos egzaminams. Nemažą paauglystės dalį praleido žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Nors jo hobis jau išblėso, tačiau, kaip sako pats Ignas – patirtis išliks ilgam.

Akvilė Juškaitė yra Lietuvos moksleivių sąjungos regioninės jaunimo politikos koordinatorė, Utenos jaunimo reikalų tarybos narė.

Eglė Tamulionytė yra programos „Be patyčių“ koordinatorė, VšĮ „Vaikų linija“.

Dr. Daiva Šukytė yra Bendrojo ugdymo gyvenimo įgūdžių programos projekto bendraautorė, Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė.

Rasa Katinaitė yra psichologė, Tolerantiško Jaunimo Asociacijos ir Fondo FRIDA programos mokykloms „Rainbow Challenge“ koordinatorė.

Simona Aginskaitė yra Lietuvos negalios organizacijų forumo (LNF) komunikacijos projektų vadovė.

Arūnas Meška yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Irma Jokštytė yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinio centro pirmininko pavaduotoja.

Berit Vegheim yra kriminologė ir žmogaus teisių ekspertė. Jau daugiau nei keturiasdešimt metų ji yra žmonių su negalia ir moterų teisių aktyvistė. Nuo 2002 metų ji yra Norvegijos pilietinių teisių fondo „Stop diskriminacijai“ (norv. Borgerrettsstiftelsen Stopp Diskrimineringen) pirmininkė. Šią organizaciją įkūrė Norvegijos savarankiško gyvenimo judėjimas, kuris siekė, kad teisės aktuose būtų įtvirtintas nediskriminavimo principas, įskaitant ir žmonių su negalia apsaugą nuo neapykantos nusikaltimų. „Stop diskriminacijai“ yra nediskriminavimo, neapykantos nusikaltimų prevencijos ir pilietinių bei politinių teisių srityje lyderiaujanti Norvegijos nevyriausybinė organizacija.

Julijus Grickevičius yra LRT Klasikos vadovas.

Sami Nedal Achim Müller yra yra Norvegijos policijos pareigūnas, Nacionalinio neapykantos nusikaltimų ekspertizės centro tyrėjas Oslo policijoje. Šiuo metu jis yra vienas iš šešių centre dirbančių tyrėjų.

Ieva Sargautytė yra dizainerė, programuotoja.

Karina Klinkevičiūtė yra mobilios programos kūrimo grupės vadovė, IT specialistė.

Artūras Rudomanskis yra Tolerantiško Jaunimo Asociacijos pirmininkas.

Justas Džiugelis yra antrą kadenciją pareigas einantis LR Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.  Jo interesų sritys – žmonių su negalia teisių užtikrinimas, įtraukusis švietimas. Projekto „Padėsiu mokyti(s)“ savanoris.

Ramunė Lebedytė-Undzėnienė yra sutrikusio intelekto globos bendrijos „Viltis“ projektų vykdytoja. Šeimoje augina 4 vaikus, vienas sūnus gimė su Dauno sindromu. Šiuo metu aktyviai dalyvauja įtraukaus švietimo klausimų sprendimo darbo grupėse.

Agnė Andriuškevičienė yra švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja.

Erika Dagytė yra Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos atviro jaunimo centro socialinė darbuotoja, kuri su patyčių prevencija dirba jau nuo mokyklos laikų. Dar būdama mokykloje ji kūrė socialinį spektaklį pagal vaikų, kurie norėjo nusižudyti, laiškus. E. Dagytė organizavo stovyklas, dirbo jų vadove. Ji savanoriavo atvirame jaunimo centre, vaikų dienos centre, rengė prevencijos renginius, projektus. Šiuo metu Erika Dagytė yra atviro jaunimo centro darbuotoja, taip pat padeda ir koordinuoja kitus savanorius, kurie tik pradeda savo savanorystės kelionę. Įkvėpta noro padėti, ji įstojo į socialinės pedagogikos ir teisės pagrindų studijas.

Dr. Robertas Povilaitis yra psichologas, „Vaikų linijos“ vadovas.

Ingrida Danėlienė yra Mykolo Romerio universiteto docentė, Teisės mokyklos prodekanė. 2003–2020 m. dirbo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, Konstituciniame Teisme, Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 2016–2020 m. Venecijos komisijos Jungtinės konstitucinės justicijos tarybos narė, Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo, ES ir Europos Tarybos teisinės pagalbos Rytų partnerystės šalims projektų koordinatorė, vykdytoja, ekspertė. Monografijos „Konstituciniai ginčai”, kitų monografijų bendraautorė, mokslinių straipsnių konstitucinės teisės, konstitucinės justicijos, žmogaus teisių, lyčių lygybės temomis autorė ir bendraautorė.

Prof. József Hajdú yra Europos socialinių teisių komiteto narys.

Vytautas Šilinskas yra teisininkas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Iki paskyrimo į viceministro pareigas buvo advokatas, „TGS Baltic“ asocijuotas partneris.

Jūratė Juškaitė yra Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos narė, žmogaus teisių portalo manoteises.lt redaktorė.

Iki 2021 m. liepos ji ėjo Centro komunikacijos vadovės pareigas, prisidėjo prie daugelio Centro iniciatyvų įgyvendinimo – festivalio „Nepatogus kinas“ organizavimo, pirmųjų Atminimo akmenų, skirtų Holokausto aukoms, atvežimo į Lietuvą, skurdo mažinimo iniciatyvų. J. Juškaitė aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, prisidėjo prie tokių iniciatyvų, kaip Nacionalinė emancipacijos diena, queer festivalis  „Kreivės“ ir kt.

Jonas Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas, Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.

Ruth Reches yra Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorė. 1996 m. ji įgijo visuomeninių mokslų – sociologijos, psichologijos, kriminologijos – bakalauro kvalifikacinį laispnį Bar Ilano universitete Izraelyje, 1998 m. – psichologijos bakalauro laipsnį, 2001 m. – psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį (klinikinė psichologija) Vilniaus Universitete. 2011-2019 m. R. Reches studijavo Mykolo Romerio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Kordobos universiteto jungtinėje psichologijos krypties doktorantūroje. Nuo 2020 m. ji eina Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorės pareigas. Moksliniai interesai: tapatumas, trauma, Holokaustas.

Yusuf Muhammadzoda yra Lietuvos pabėgėlių tarybos direktorius.

Justina Jakštienė yra Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.

Agnė Skamarakaitė yra LRT radijo žurnalistė.

Laurynas Biekša yra Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir ES teisės instituto docentas, advokatas.

Aliona Gaidarovič yra teisininkė, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vadovė. Nuo 2016 metų ji paskirta kontaktiniu asmeniu vykdant bendradarbiavimą neapykantos kalbos šalinimo srityje su didžiosiomis IT kompanijomis – „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir „Microsoft“. Jos nuolatinė darbo veikla yra susijusi su žmogaus teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse, saviraiškos laisvės gynimu. Ji taip pat organizuoja ir užtikrina ekspertų grupių, priskiriančių viešąją informaciją neapykantą kurstančios kalbos kategorijai, veiklą.

Benas Gerdžiūnas yra LRT.lt naujienų anglų kalba redaktorius.

Karolina Bubnytė-Širmenė yra socialinių mokslų teisės krypties daktarė, nuo 2014 m. iki dabar eina Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme pareigas. Jos mokslinio domėjimosi ir profesinio intereso sritys – teismų vaidmuo įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją Lietuvoje.

Prof. Tomas Krilavičius yra Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas, daugelio tarptautinių konferencijų programų komiteto narys, atstovauja Lietuvai NATO Mokslo ir technologijų organizacijos (angl. NATO STO)  darbo grupėje. Pagrindiniai jo mokslinių tyrimų interesai yra dirbtinio intelekto ir kalbos technologijų taikymai.

Ruth Bashall yra organizacijos „Stay Safe East“ direktorė iš Jungtinės Karalystės, vedanti mokymus ir konsultuojanti negalios, lygybės ir žmogaus teisių temomis. Dešimtmetį ji buvo nepriklausoma Londono policijos patarėja negalios ir neapykantos nusikaltimų klausimais.

Arūnas Valinskas yra LR Seimo narys, LRS Žmogaus teisių komiteto narys.

Milda Ivanauskienė nuo 2016 m. vadovauja MO muziejui. Ji įgyvendino muziejaus transformaciją iš virtualaus „muziejaus be sienų“ į naują instituciją Vilniaus centre, formavo organizacijos veiklos strategiją, pozicionavimą.

Inija Trinkūnienė yra senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė, Europos etninių religijų kongreso tarybos narė. Ji vadovauja Romuvos apeigų folkloro grupei „Kūlgrinda”, kuri įrašė 10 kompaktinių plokštelių, skirtų lietuvių dievams ir deivėms.

Paulina Pukytė yra menininkė, rašytoja, eseistė, kultūros komentatorė, parodų kuratorė. Ji kuria įvietintas instaliacijas ir intervencijas, konceptualius projektus, rašo kritinius ir satyrinius straipsnius kultūros temomis, eksperimentinę literatūrą ir poeziją.

Agnieška Avin yra Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės Vilniaus romų bendruomenės tarpininkė, „Padėk pritapti” centro edukatorė. Vytauto Didžiojo universitete ji baigė socialinės antropologijos magistro studijas. A. Avin domisi Lietuvos romų migracijomis, istorija, Holokausto atminties aktualizavimu.

Faina Kukliansky yra advokatė, lobistė, nuo 2013 metų einanti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės pareigas. F. Kukliansky yra ir Lietuvos, ir tarptautinės teisės asociacijų narė, taip pat – Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) Lietuvos delegacijos narė bei Europos žydų kongreso (EJC) Vykdomojo komiteto narė. Faina Kukliansky įdėjo itin daug pastangų siekiant grąžinti žydų bendruomenių turtą. Galiausiai, beveik po 12 metų darbo, Restitucijos įstatymas buvo priimtas, įkurtas Geros Valios fondas, kurio valdybos pirmininke yra F. Kukliansky. 2016 m. F. Kukliansky dalyvavo Lietuvos Respublikos Parlamento iniciatyvinėje grupėje dėl Lietuvos pilietybės įstatymo pataisų, užtikrinančių tarpukario Lietuvą palikusių žydų ir jų palikuonių teises į pilietybę.

Birutė Davidonytė yra Laisvės TV tyrimų žurnalistė.

Dainius Liškevičius yra skulptorius, performansų ir videomeno kūrėjas. Jis yra vienas aktyviausių „lūžio kartos“ menininkų, kurio kūryba išsiskiria socialiniu angažuotumu, visuomenės, socialinės realybės kritika. D. Liškevičiaus kūrinių yra Lietuvos muziejų kolekcijose, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. 2015 m. jo instaliacija „Muziejus“ atstovavo Lietuvai tarptautinėje Venecijos meno bienalėje.

Prof. dr. Justinas Žilinskas yra Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorius.

Dr. Rasa Račienė yra biomedicinos mokslų daktarė, vaikų gydytoja odontologė. R. Račienė taip pat yra LGBTQ+ artimųjų paramos grupės narė, kaip LGBTQ+ vaiko mama dalyvauja LGBT+ aktyvizme. 2021 m. vasarį Rasa inicijavo atvirą laišką „LGBTQ+ žmonės – mūsų vaikai ir artimieji“, kurį parėmė beveik 19 000 žmonių.

Eglė Samuchovaitė yra Lietuvos Raudonojo kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovė.

Dr. Liutauras Labanauskas yra sociologas,  Lietuvos socialinių mokslų centro mokslinis darbuotojas. 2019 m. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu jis atliko Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinį tyrimą. 2020 m.–2021 m., įgyvendindamas bendrą projektą kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, dr. L. Labanauskas atliko lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo galimybių analizę ir kokybinį tyrimą apie LGBTQIA+ asmenų poreikius. 2021 m. jis taip pat atliko policijos pareigūnų ir prokurorų apklausas, siekdamas išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais jie susiduria tirdami neapykantos inspiruotas veikas.

Tomas Bičiūnas yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 2000 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijo geografijos mokytojo specialybę. Vėliau baigė Lietuvos teisės universitetą (dabar – Mykolo Romerio universitetas), viešąjį administravimą. Ne vienerius metus Kėdainiuose dirbo geografijos mokytoju, buvo Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys. Nuo 2020 m. – LR Seimo narys.

Gediminas Noreika yra Valstybinės darbo inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas.

Vladislovas Žurba yra Gegužės 1-osios profesinės sąjungos narys.

Svaja Venckienė yra specialioji pedagogė metodininkė, Dovilų pagrindinė mokykla. Ji atlieka spec. poreikių mokinių pradinį vertinimą, nustato mokymosi sunkumų priežastis, teikia pagalbą per pamokas, šalina mokinių žinių spragas, konsultuoja spec. poreikių mokinių tėvus, auklėtojus, dirbančius pedagogus.

Mindaugas Lingė yra LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

Aistė Adomavičienė yra Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.

Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros docentė

Laima Vaigė yra Erebru universiteto (Švedija) dėstytoja, apsigynusi dvi teisės mokslų disertacijas: pirmoji – apie smurto prieš moteris draudimą tarptautinėje teisėje (Mykolo Romerio universitetas), antroji – apie tos pačios lyties asmenų santuokų ir partnerysčių pripažinimą Europoje (Upsalos universitetas). Mokslinių publikacijų ir žiniasklaidos straipsnių apie smurto draudimą autorė. Feministė, dirbusi Lietuvos ir Švedijos nevyriausybinėse organizacijose. Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos narė.

Viktorija Čmilytė-Nielsen yra LR Seimo pirmininkė.

Dainius Žalimas yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius ir Teisės fakulteto dekanas. Buvęs LR Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, profesorius, pagrindinės jo mokslinės veiklos sritys – tarptautinė teisė ir konstitucinė teisė. Prof. D. Žalimas buvo krašto apsaugos ministro patarėjas, Nuolatinio arbitražo teismo narys, yra keleto knygų ir daugelio straipsnių tarptautinės viešosios ir konstitucinės teisės klausimais autorius. Nors profesorius yra pelnęs ne vieną Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimą, jis labiausiai didžiuojasi Lietuvos šaulių sąjungos garbės ženklu „Parlamento gynėjas“ už dalyvavimą ginant Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą nuo sovietinės agresijos 1991 metų sausį–rugpjūtį. D. Žalimas vadovaujasi principu, kad visos žmogaus teisių filosofijos esmė – tai laisvė nebijoti!

Dalia Leinartė yra JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė ir buvusi pirmininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė ir Kembridžo universiteto Lucy Cavendish koledžo afilijuota narė.

Dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė yra VšĮ „Vaikų linija“ psichologė, viena iš kampanijos „Be patyčių“ iniciatorių ir įgyvendintojų, patyčių ir kitokio žeminančio elgesio prevencijos programos „Friends“ mokymų vadovė. Ji jau daugiau nei 15 metų gilinasi į vaikų ir paauglių tarpusavio patyčių bei kitokio žeminančio elgesio problematiką, veda seminarus ir mokymus apie patyčių ir žeminančio elgesio prevenciją ugdymo įstaigų darbuotojams ir tėvams. J. S. Jasiulionė yra kelių metodinių leidinių apie patyčių prevenciją bendraautorė – „Patyčių prevencija mokyklose“, „Kuriame klasę be patyčių“ ir kt. Ji taip pat teikia psichologinę pagalbą emocinių ir elgesio sunkumų turintiems vaikams bei jų šeimoms.

Dr. Daiva Bartušienė yra VDU  Sociologijos katedros dėstytoja, medicinos antropologė. Šiuo metu ji daugiausia gilinasi į neuroįvairovės ir kultūrinės psichiatrijos sritis bei su jomis susijusias temas: autizmo sociokultūrinius aspektus, neurotėvystę – autistiškus vaikus auginančių šeimų patirtis, ankstyvojo ugdymo ir švietimo kaip socialinės praktikos medikalizaciją.

Monika Antanaitytė yra teisininkė, Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL projektų vadovė. Studijavo Mykolo Romerio universitete, tobulinosi Mastrichto universitete, ESBO ODIHR mokymuose, stažavosi Belgijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kt. Žmogaus teisių srityje ji dirba nuo 2013 m., 2017–2019 m. buvo išrinkta Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos nare. LGBT aktyvizme M. Antanaitytė dalyvauja nuo  2019 m.

Monika Guliakaitė yra Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė, teisės ekspertė, kuri centre vykdo teisės aktų analizę, teikia ataskaitas Europos nediskriminavimo teisės ekspertų tinklui, vadovauja projektams bei dalyvauja advokacinėse veiklose. Monika yra teisės magistrė (Vilniaus universitetas). Šiuo metu ji daugiausiai dėmesio skiria nediskriminavimo, neapykantos nusikaltimų bei neapykantos kalbos temoms.

Miglė Bareikytė 2020 m. baigė kultūros bei medijų studijų doktorantūrą Leuphana universitete Liūneburge (Vokietija), prestižinėje Vokietijos mokslinių tyrimų fondo (DFG) remiamoje grupėje „Kultūrų kritika“. Pirmąsias magistro studijas ji apsigynė Vytauto Didžiojo universitete, politikos mokslų srityje; antrąsias – Berlyno Laisvajame universitete, komunikacijos mokslų srityje. Nuo 2021 m. M. Bareikytė eina mokslinės darbuotojos/postdoktorantės pareigas Siegeno universitete (Vokietija), dirba prie tarpdisciplininio projekto „Organizing Human-Nonhuman Cooperation“, kuriame analizuoja algoritminių sistemų poveikį darbo procesams, koncentruodamasi į algoritminių sistemų paaiškinamumą jų vartotojams bei galimybę jas kritikuoti. Ji aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, taip pat yra Vokietijos socialinių mokslų bendruomenės „stsing“ narė, „Vokiečių tautos studijų fondo” [Studienstiftung] alumnė.

Linas Slušnys yra Seimo narys, buvęs vaikų psichiatras, šiuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, taip pat Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys, aktyviai pasisakantis už vaikų teises, vaikų psichologinės būklės reikšmę bei jai įtaką darantį mokyklos lankymą. TS-LKD frakcijos narys L. Slušnys taip pat palaiko testavimo mokyklose būtinumą bei visuotinę vakcinaciją nuo COVID-19.

Daiva Razmuvienė yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė.

Toma Birmontienė yra Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorė. 2005–2014 m. ji buvo Konstitucinio Teismo teisėja. T. Birmontienės mokslinių ir profesinių interesų sritys yra konstitucinė teisė, žmogaus teisės, sveikatos teisė.

Prof. dr. (HP) Egidijus Kūris nuo 2013 m. yra Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Jis buvo pirmasis VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius (1992–1999 m.). 1999–2008 m. E. Kūris buvo LR Konstitucinio Teismo teisėjas, 2002–2008 m. – pirmininkas; 2005–2008 m. jis pirmininkavo Europos konstitucinių teismų konferencijai. E. Kūris yra daugelio mokslinių publikacijų autorius, jo mokslinių ir profesinių interesų sritys yra teisės teorija, konstitucinė teisė, žmogaus teisės.

Edita Žiobienė yra Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Anksčiau ji vadovavo Lietuvos žmogaus teisių centrui, ėjo docentės pareigas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedroje, dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institute. E. Žiobienės mokslinių ir profesinių interesų sritys yra konstitucinė teisė, žmogaus teisės.

Rūta Kupetytė yra žurnalistė, LRT laidų vedėja.

Vytautas Valentinavičius yra Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas, Kauno technologijos universiteto politikos mokslų doktorantas, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, VU TSPMI apgynęs Cum Laude politikos mokslų magistrą. Žmogaus teisių apsaugos srityje jis dirba per 15 metų, buvo net keleto nevyriausybinių organizacijų valdybos narys, prisidėjo prie Žmogaus teisių koalicijos (nuo 2014 m. Žmogaus teisių organizacijų koalicijos) kūrimo ir veiklos, įvairiomis žmogaus teisių temomis Lietuvos žiniasklaidoje rašo nuomones.

Jurga Jonutytė yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūros tyrimų centro mokslo darbuotoja, dėstanti filosofiją ir tyrinėjanti negalios sąvoką. Ji taip pat yra monografijos „Gyvatės kojos: negalios samprata gyvenimo pasakojimuose“ bendraautorė.

Robert S. Gilchristas yra Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje, aukščiausio laipsnio karjeros diplomatas, turintis ministro patarėjo rangą. R. Gilchristą Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigoms šių metų sausio 13-ąją prisaikdino JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politiniams klausimams Davidas Hale’as.

Prieš atvykdamas į Lietuvą 2016-2019 metais ambasadorius užėmė Operacijų valdymo centro direktoriaus pareigas JAV Valstybės departamente.

Prieš tai R. Gilchristas dirbo ambasadoriaus pavaduotoju Švedijoje ir Estijoje, Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro Šiaurės ir Baltijos reikalų skyriaus direktoriumi, patarėju politikos klausimais JAV ambasadoje Irake, Politikos skyriaus vadovu JAV ambasadoje Rumunijoje bei Valstybės sekretoriaus pavaduotojo specialiuoju padėjėju.

R. Gilchristas įgijo bakalauro laipsnį Wake Forest universitete ir magistro laipsnį Virdžinijos universitete. Jis kalba ispanų ir prancūzų kalbomis bei supranta rumunų ir estų kalbas.

Mark Adam Harold yra Vilniaus naktinis meras. 2015 m. jis buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą ir tapo pirmuoju ne Lietuvos piliečiu, prisiekusiu ginti Lietuvos Konstituciją. Taryboje jis inicijavo Savivaldybės seksualinio priekabiavimo politiką, agitavo už mažumų teises, priešinosi neapykantos kalbai, žygiavo už LGBT lygybę, užtikrino patalpas vaikų dienos centrams ir įtikino miestą įkurti 24 valandas veikiantį žalos mažinimo centrą Vilniaus senamiestyje. 2018 m. Markas tapo žinomas kaip pirmasis Vilniaus naktinis meras, o 2019 m. išėjęs iš Vilniaus miesto tarybos jis įkūrė „Vilnius Night Alliance“, kuris pasisako už geresnį naktinio gyvenimo reguliavimą ir plėtrą.

Julija Kalpokienė yra advokato padėjėja ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Jos domėjimosi sritys – intelektinės nuosavybės ir technologijų teisė, privatumas, duomenų apsauga, ginčų sprendimas, žmogaus teisės. Julija dėsto VDU (technologijų teisę) ir Kazimiero Simonavičiaus universitete (vartotojų teisę), taip pat veda mokymus privatumo ir intelektinės nuosavybės tematika. Nuo 2019 m. ji yra Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos Kauno skyriaus pirmininko pavaduotoja. Šiuo metu Julija stažuojasi Interneto ir jurisdikcijos politikos tinkle (Internet & Jurisdiction Policy Network) Paryžiuje pagal „Young Professional“ programą, kur ji gilinasi į interneto reguliavimo bei jurisdikcijos klausimus.

Ignas Kalpokas 2016 m. baigė politikos mokslų doktorantūrą Notingemo universitete (Jungtinė Karalystė). Nuo 2015 m. jis dirba Vytauto Didžiojo universitete (VDU), šiuo metu eina docento ir vyresn. mokslo darbuotojo pareigas. I. Kalpokas taip pat eina docento pareigas LCC Tarptautiniame universitete, yra jungtinės VDU ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto komunikacijos krypties doktorantūros programos komiteto narys. I. Kalpokas stažavosi Pavijos universitete (gavęs Italijos Vyriausybės stipendiją) ir Marymount universitete (gavęs Fulbright stipendiją). Pagrindinės jo tyrimų sritys – socialinis dirbtinio intelekto teorijų poveikis, skaitmeninės transformacijos, algoritminė valdysena ir informacinis saugumas.

Agnė yra socialinių mokslų bakalaurė (Paryžiaus politikos mokslų institutas SciencesPo Paris), jame specializavosi istorijos ir transatlantinių santykių srityse, taip pat studijavo McGill universitete Kanadoje. 2019–2021 m. dirbo Lietuvos žmogaus teisių centre. Šiuo metu ji yra laisvai samdoma žmogaus teisių edukatorė, veda seksualinio priekabiavimo prevencijos mokymus.

Linas Petkevičius yra „Neurotechnology“ analitikas bei Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys. „Neurotechnology“ yra biometrijos ir dirbtinio intelekto technologijų įmonė, kurianti ir autononominės robotikos sprendimus. Greta kuriamų dirbtinio intelekto sprendimų, vystomos ir robotinės bei multi-robotinės platformos ir jų valdymo sistemos darbui uždarose erdvėse. Linas ne tik dirba industrijoje – 2020 metais jis baigė doktorantūros studijas ir šiuo metu dėsto bei dirba mokslinį darbą Vilniaus universitete.

Leslie Scanlon yra Kanados ambasadorė Lenkijai (nuo 2018 m.) ir Baltarusijos Respublikai (2019 m.). Nuo 1990-ųjų ji dirba Kanados Užsienio reikalų ministerijoje (Globalinių reikalų departamente). Prieš atvykdama į Lenkiją, ministerijoje ambasadorė ėjo Tarptautinės platformos departamento generalinės direktorės pareigas, prieš tai buvo konsulinių operacijų generalinė direktorė, atsakinga už konsulinės programos įgyvendinimą ir konsulinio tinklo valdymą užsienyje. 1992–1996 m. L. Scanlon buvo paskirta prekybos atstove Kanados ambasadoje Tokijuje (Japonija), 2007–2011 m. – ministro patarėja, atsakinga už komunikaciją ir viešuosius ryšius atstovybėje Paryžiuje (Prancūzija). Ponia Scanlon du kartus buvo paskirta dirbti Kanados regioniniuose biuruose: prekybos komisare Halifakse (1990–1991 m.) ir Kanados žemės ūkio ir maisto produktų ministerijos prekybos atstove Vestminsteryje (Britų Kolumbija) (1996-1998 m.).

Prieš pradėdama karjerą L. Scanlon įgijo žurnalistikos bakalauro laipsnį ir baigė gretutinę politikos mokslų studijų programą Carleton universitete. L. Scanlon yra ištekėjusi, turi du vaikus.

Živilė Bagdonavičiūtė yra dviejų vaikų mama, nuo dvejų metų turinti negalią dėl jaunatvinio reumatoidinio artrito su akių pažeidimu. „Augdama norėjau fiziškai gebėti tai, ką darė bendraamžiai, bet nuolatinis varginantis skausmas neleido, – sako Živilė. „Vėliau suvokiau, kad galiu viską kažkaip padaryti tik kitais būdais. Labai norėjau būti mama. Šia svajone gyvenu augindama 16 ir 9 metų vaikus. Viskas įmanoma, jei eini norima linkme“.

Vytautas Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, buvo Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tarybos pirmininku, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių komisijos nariu. 2021 m. paskirtas Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėju.

Aurelija Auškalnytė yra psichologė, žmogaus teisių aktyvistė, ekspertė, dirbanti nevyriausybiniame sektoriuje su žmogaus teisių klausimais – teise į psichikos sveikatą, žmonių su negalia teisėmis, lyčių lygybe ir kt. Skirtingų veiklų laukai leidžia jai pamatyti netikėtas sankirtas. Šiuo metu Lygių galimybių plėtros centre A. Auškalnytė yra įsitraukusi į moterų su negalia įgalinimo veiklas.

Margarita Jankauskaitė yra Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, humanitarinių mokslų daktarė, daugiau nei 15 metų dirbanti lyčių lygybės nuostatų įtvirtinimo ir diskriminacijos prevencijos srityse. Ji veda mokymus, seminarus, skaito paskaitas įvairioms visuomenės grupėms Lietuvoje ir užsienyje lyčių aspekto integravimo, smurto prieš moteris prevencijos, moterų reprezentacijos klausimais. 2019 m. M. Jankauskaitė buvo apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu už žmogaus teisių, demokratinių vertybių, socialinės atskirties ir smurto prieš moteris artimoje aplinkoje mažinimo puoselėjimą.

Vytis Jurkonis yra „Freedom House“ projektų vadovas ir Lietuvos skyriaus vadovas. Nuo 2006-ųjų jis dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. V. Jurkonis labiausiai žinomas kaip ekspertas Baltarusijos, Rytų partnerystės regiono, Rusijos klausimais, taip pat Lietuvos užsienio politikos. Tarp jo ankstesnių veiklų – tiriamosios misijos ir mokymai pilietinės visuomenės aktyvistams bei žmogaus teisių gynėjams Afganistane, Mianmare, Kuboje, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje.

Prieš prisijungdamas prie „Freedom House“, V. Jurkonis vadovavo Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriui bei keletą metų buvo tyrimo „European Foreign Policy Scorecard“, kurį vykdo Europos tarptautinių santykių taryba, tyrėjas Lietuvoje. Jis taip pat dalyvavo JAV Valstybės departamento Tarptautinėje lyderystės programoje (angl. International Visitor Leadership Program), išskirtinėje profesinių mainų programoje, kviečiančioje JAV apsilankyti įvairiose srityse dirbančius dabartinius ir būsimus užsienio šalių lyderius. V. Jurkonis įgijo eksperto diplomą Complutense universiteto (Ispanija) Teisės fakulteto Žmogaus teisių institute Madride (Ispanijoje).

Goda Jurevičiūtė yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė. Organizacijoje ji daugiausiai dirba su projektais, susijusiais su neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos prevencija: atlieka tyrimus, rengia ir veda mokymus, konferencijas ir seminarus šia tema, taip pat priklauso Darbo grupei veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti, kuri įkurta prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aurelijus Gutauskas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius. Jis turi beveik 25 metų mokslinio-pedagoginio darbo stažą dėstant įvairius baudžiamosios teisės kursus ar vedant mokymus lietuvių ir anglų kalbomis Lietuvos bei užsienio valstybių universitetuose ir kitose institucijose. Dabar A. Gutauskas mokslinę veiklą derina ir su praktiniu teisėjo darbu Lietuvos Respublikos Aukščiausiame Teisme nagrinėdamas baudžiamąsias bylas. Jis aip pat yra stažavęsis ir kėlęs kvalifikaciją įvairiose užsienio valstybėse. Pagrindinės teisėjo domėjimosi sritys yra nacionalinės ir tarptautinės baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės taikymo problemos. A. Gutauskas yra paskelbęs per 50 mokslinių straipsnių, išleidęs vadovėlių bei monografijų (vienas ir su bendraautoriais) lietuvių ir užsienio kalbomis aktualiomis baudžiamosios justicijos temomis.

Arūnas Paulauskas yra Policijos generalinio komisaro pavaduotojas. Mykolo Romerio universitete jis įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, yra buvęs Policijos departamento pajėgų valdymo valdybos viršininku, Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato viršininku.

Dr. Dovilė Murauskienė yra tarptautinės advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė. Ji specializuojasi ginčų sprendimuose ir yra Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė. D. Murauskienė ne tik domisi saviraiškos laisvės, neapykantos kalbos problemomis, pažeidžiamų proceso dalyvių teisių apsauga, bet ir nuolat veda mokymus teisėjams, prokurorams, policijos pareigūnams, psichologams ir kitiems specialistams. Didžiąją dalį savo profesinio laiko ji skyrė teismų sistemai: daugiau nei dešimtmetį dirbo Lietuvos apeliaciniame teisme, vadovavo Teismų praktikos skyriui.

Mantas Adomėnas yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras.

Mindaugas Jackevičius yra portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius, Lietuvos televizijos laidos „Dienos tema“ ir Lietuvos radijo „LRT aktualijų studijos“ vedėjas. M. Jackevičius gilinasi į politikos, emigracijos, žmogaus teisių, socialinės politikos bei švietimo temas.

Dr. Milda Ališauskienė yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė, religijotyrininkė. Pastaruosius du dešimtmečius ji gilinasi į religijos ir visuomenės santykius pokomunistinėse visuomenėse, naujųjų religijų raiškos ir priėmimo visuomenėje problemas, religijos ir politikos santykius.

Dainius Pūras yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, buvęs JT specialusis pranešėjas teisei į sveikatą, buvęs JT Vaiko teisių komiteto narys

Rasa Tapinienė yra LRT žurnalistė.

Daiva Žeimytė-Bilienė yra laidų vedėja, žurnalistė.

Birutė Sabatauskaitė yra Lygių galimybių kontrolierė, teisės ir advokacijos ekspertė. Anksčiau ji dirbo Lietuvos žmogaus teisių centro direktore. B. Sabatauskaitė taip pat dirbo Darbo grupėje veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti, kuri įkurta prie Vidaus reikalų ministerijos.

Vilma Gabrieliūtė yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo grupės vadovė. Ji veda mokymus apie diskriminacijos prevenciją bei lygių galimybių užtikrinimą, konsultuoja organizacijų vadoves (-us), personalą bei švietimo specialistus (-es) ugdymo įstaigose. V. Gabrieliūtė taip pat turi ilgametę patirtį dirbant lytiškumo ugdymo bei patyčių dėl tapatybės prevencijos temomis.

Dovilė Juodkaitė yra Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė, Europos Negalios forumo tarybos narė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė. Jau daugiau kaip 15 metų ji aktyviai dirba žmonių su negalia teisių advokacijos srityje, teikia siūlymus svarstant su negalia susijusius teisės aktus, rengia ataskaitas tarptautinėms organizacijoms apie žmonių su negalia padėtį Lietuvoje.

Kristina Mišinienė yra Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė, kuri jau 20 metų užsiima veikla, skirta padėti prekybos žmonėmis, prostitucijos, seksualinės prievartos aukoms.

Aivaras Žilvinskas yra advokatas.

Tomas Vytautas Raskevičius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, politikas ir teisininkas, LGBT aktyvistas,  buvęs Vilniaus miesto tarybos narys, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas, Laisvės partijos steigėjas ir valdybos narys.

Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas atstovauja savo nariams gindamas dirbančių profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.