Peer Krumrey yra Friedricho Eberto fondo vadovas Baltijos šalyse.

Carlien Scheele yra Europos lyčių lygybės instituto direktorė.

Inger Buxton yra Švedijos ambasadorė Lietuvoje.

Robert S. Gilchristas yra Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Lietuvoje, aukščiausio laipsnio karjeros diplomatas, turintis ministro patarėjo rangą. R. Gilchristą Nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigoms šių metų sausio 13-ąją prisaikdino JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politiniams klausimams Davidas Hale’as.

Prieš atvykdamas į Lietuvą 2016-2019 metais ambasadorius užėmė Operacijų valdymo centro direktoriaus pareigas JAV Valstybės departamente.

Prieš tai R. Gilchristas dirbo ambasadoriaus pavaduotoju Švedijoje ir Estijoje, Valstybės departamento Europos ir Eurazijos reikalų biuro Šiaurės ir Baltijos reikalų skyriaus direktoriumi, patarėju politikos klausimais JAV ambasadoje Irake, Politikos skyriaus vadovu JAV ambasadoje Rumunijoje bei Valstybės sekretoriaus pavaduotojo specialiuoju padėjėju.

R. Gilchristas įgijo bakalauro laipsnį Wake Forest universitete ir magistro laipsnį Virdžinijos universitete. Jis kalba ispanų ir prancūzų kalbomis bei supranta rumunų ir estų kalbas.

Leslie Scanlon yra Kanados ambasadorė Lenkijai (nuo 2018 m.) ir Baltarusijos Respublikai (2019 m.). Nuo 1990-ųjų ji dirba Kanados Užsienio reikalų ministerijoje (Globalinių reikalų departamente). Prieš atvykdama į Lenkiją, ministerijoje ambasadorė ėjo Tarptautinės platformos departamento generalinės direktorės pareigas, prieš tai buvo konsulinių operacijų generalinė direktorė, atsakinga už konsulinės programos įgyvendinimą ir konsulinio tinklo valdymą užsienyje. 1992–1996 m. L. Scanlon buvo paskirta prekybos atstove Kanados ambasadoje Tokijuje (Japonija), 2007–2011 m. – ministro patarėja, atsakinga už komunikaciją ir viešuosius ryšius atstovybėje Paryžiuje (Prancūzija). Ponia Scanlon du kartus buvo paskirta dirbti Kanados regioniniuose biuruose: prekybos komisare Halifakse (1990–1991 m.) ir Kanados žemės ūkio ir maisto produktų ministerijos prekybos atstove Vestminsteryje (Britų Kolumbija) (1996-1998 m.).

Prieš pradėdama karjerą L. Scanlon įgijo žurnalistikos bakalauro laipsnį ir baigė gretutinę politikos mokslų studijų programą Carleton universitete. L. Scanlon yra ištekėjusi, turi du vaikus.

Laima Jurevičienė yra LR Užsienio reikalų ministerijos Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų ir žmogaus teisių departamento ambasadorė ypatingiems pavedimams žmogaus teisių klausimais.

Anatolijus Kisielis yra duomenų analizės įmonės „Scorify“ Teisės ir atitikties vadovas, duomenų ir jų pritaikomumo teisės praktikas.

Julija Kiršienė yra Vytauto Didžiojo universiteto mokslo prorektorė, privatinės teisės profesorė, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos narė, Lietuvos nacionalinės teismų administracijos teisminės mediacijos komisijos narė. Profesorė yra Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos mokslų tarybos ekspertė, ECTIL, SECOLA ir kitų žinomų tarptautinių institucijų ekspertė, jungtinės teisės doktorantūros studijų programos komiteto narė, įvairių tarptautinių mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narė, kelių vadovėlių bendraautorė, paskelbusi daugiau nei 20 mokslinių publikacijų, taip pat – dviejų Lietuvoje pripažintų periodinių mokslinių leidinių redakcijos narė.

Prof. J. Kiršienės mokslinių tyrimų kryptys yra sutarčių teisė, deliktinė teisė, teisininkų etika, finansinio turto nuosavybės teisiniai aspektai.

Urtė Marija Petrauskytė yra Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientė, praėjusiais metais baigusi Vilniaus chorinio dainavimo mokyklą „Liepaitės”.

Aidas Aldakauskas yra LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius. Pagal pašaukimą jis yra matematikos mokytojas, dvidešimt metų ėjęs šias pareigas, trejus metus dirbęs „Žiburio“ gimnazijos direktoriumi. Dabar jis jau devynerius metus yra ŠMSM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius, maršrutu Prienai – Vilnius – Prienai važinėjantis kasdien.

Monika Navickienė yra Lietuvos Respublikos Seimo narė, nuo 2011 m. – Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė. 2012 m. – rinkimų į LR Seimą TS-LKD kampanijos koordinatorė ir Seimo nario padėjėja. Nuo 2013 m. M. Navickienė yra TS-LKD vykdomoji sekretorė, taip pat TS-LKD Prezidiumo ir Tarybos narė. Nuo 2016 m. ji yra TS-LKD kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministro postą. Išrinkta į 2016 m. ir 2020 m. LR Seimą.

Daiva Repečkaitė yra laisvai samdoma žurnalistė, lyčių lygybės ekspertė.

Dr. Liutauras Gudžinskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas. Jis domisi demokratijos ir valdymo kokybės problemomis, Šiaurės ir Baltijos šalių politika, sėkmingų visuomenių fenomenu, paskelbė apie dvidešimt mokslo publikacijų anglų ir lietuvių kalbomis. L. Gudžinskas taip pat yra 2017 m. kolektyvinės monografijos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ mokslinis redaktorius.

Docentas stažavosi JAV, Estijos, Sakartvelo universitetuose. 2013-2017 m. jis ėjo Lietuvos politologų asociacijos prezidento, o 2015-2018 m. – Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas. Nuo 2014 m. L. Gudžinskas atstovauja Lietuvai Tarptautinės politikos mokslų asociacijos taryboje. 2017 m. jis atsiskleidė priklausąs LGBT+ bendruomenei. 2020 m. jis dalyvavo LR Seimo rinkimuose kartu su Lietuvos socialdemokratų partija, koordinavo šios partijos rinkimų programos parengimą, yra šios partijos tarybos narys.

Dr. Liutauras Gudžinskas bendradarbiauja su „Freedom House“, „Varieties of Democracy“ ir kitomis pasaulio demokratijos būklę fiksuojančiomis ekspertinėmis agentūromis.

Vytis Jurkonis yra „Freedom House“ projektų vadovas ir Lietuvos skyriaus vadovas. Nuo 2006-ųjų jis dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. V. Jurkonis labiausiai žinomas kaip ekspertas Baltarusijos, Rytų partnerystės regiono, Rusijos klausimais, taip pat Lietuvos užsienio politikos. Tarp jo ankstesnių veiklų – tiriamosios misijos ir mokymai pilietinės visuomenės aktyvistams bei žmogaus teisių gynėjams Afganistane, Mianmare, Kuboje, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje.

Prieš prisijungdamas prie „Freedom House“, V. Jurkonis vadovavo Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriui bei keletą metų buvo tyrimo „European Foreign Policy Scorecard“, kurį vykdo Europos tarptautinių santykių taryba, tyrėjas Lietuvoje. Jis taip pat dalyvavo JAV Valstybės departamento Tarptautinėje lyderystės programoje (angl. International Visitor Leadership Program), išskirtinėje profesinių mainų programoje, kviečiančioje JAV apsilankyti įvairiose srityse dirbančius dabartinius ir būsimus užsienio šalių lyderius. V. Jurkonis įgijo eksperto diplomą Complutense universiteto (Ispanija) Teisės fakulteto Žmogaus teisių institute Madride (Ispanijoje).

Wolfgang Benedek yra Graco universiteto (Austrija) Tarptautinės teisės ir tarptautinių santykių instituto vadovas ir Europos žmogaus teisių ir demokratijos mokymo ir tyrimų centro direktorius.

Pagrindinės jo mokslinių tyrimų sritys yra žmogaus teisės, žmogaus saugumas ir interneto reguliavimas, taip pat – tarptautinė ekonominė teisė, kur jis daugiausia dėmesio skiria Pasaulio prekybos organizacijai ir pasauliniam valdymui (angl. Global Governance). W. Benedek ypač domisi Pietryčių Europa ir Afrika. Jis dalyvavo keliuose mokslinių tyrimų projektuose, kuriuos finansavo nacionaliniai ir Europos tyrimų fondai, taip pat yra Europos žmogaus teisių metraščio vykdomasis redaktorius.

Tarp Wolfgango dėstomų sričių – žmogaus teisių teisė, tarptautinė teisė, tarptautinė ekonomikos ir plėtros teisė, žmogaus teisės Balkanuose, žmonių saugumas ir informacinių visuomenių valdymas.

Jis yra ilgametis Austrijos nevyriausybinės organizacijos „World University Service“ (WUS) pirmininkas.

Anaïs Marin yra nepriklausoma Baltarusijos ekspertė, nuo 2019 m. bendradarbiaujanti britų karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programoje. A. Marin yra tarptautinių santykių mokslininkė, kurios specializacija – posovietinės valstybės Eurazijos regione. Nuo 2014 m. ji tiria autoritarinių režimų užsienio politiką („diktaplomatiją“): pradžioje kaip Marie Curie stipendiatė („Collegium Civitas“, Varšuva), dabar – gaudama Lenkijos nacionalinio mokslo centro stipendiją (Varšuvos universitetas).

Šiuo metu A. Marin tyrinėja Rusijos „aštriosios galios“ įtaką Europos demokratijai ir regioniniam saugumui. Anaïs dalyvauja Baltarusijos politikos ekspertų ir atstovavimo tinkluose bei yra paskelbusi mokslinių darbų įvairioms ekspertų grupėms (angl. think tank), tarp jų – Suomijos tarptautinių santykių institutui (FIIA, Helsinkis) ir ES saugumo studijų institutui. Ji reguliariai dalyvauja ESBO / ODIHR rinkimų stebėjimo misijose šiame regione. Paryžiaus politikos mokslų institute (Science Po Paris / CERI) ji įgijo magistro ir daktaro laipsnį.

Enira Bronitskaya yra teisininkė, žmogaus teisių gynėja, turinti 15 metų patirties žmogaus teisių klausimais. Ji taip pat prisidėjo prie pilietinės iniciatyvos „Partnerystė“, kuri stebėjo rinkimus Baltarusijoje, ir ėjo vadovo pavaduotojos pareigas, vėliau – Represuotų solidarumiečių apsaugos komiteto vadovo pavaduotoja. Nuo 2011 m. E. Bronitskaya vadovavo Neįgaliųjų teisių biurui. Enira yra Žmogaus teisių gynėjų prieš kankinimus iniciatyvos steigėja ir aktyvi narė. Beveik dešimtmetį ji buvo ESBO / ODIHR ekspertė stebint rinkimus ir dirbo 13 misijų  skirtingose ​​ESBO regiono šalyse.

Ramunė Mazaliauskienė yra gydytoja psichiatrė, psichoterepeutė (Sisteminė šeimos psichoterapija), baigusi tarptautinio verslo administravimo studijas Kauno technologijos universitete. Šiuo metu ji dėsto Lietuvos sveikatos mokslų universitete, dirba asistente LSMU Psichiatrijos klinikoje. R. Mazaliauskienė turi ilgametę vadovavimo patirtį, dabar ji yra LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė. Gydytoja aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje: 2011–2018 m. ji buvo Lietuvos psichiatrų asociacijos Kauno krašto filialo pirmininkė, nuo 2018-ųjų – Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, nuo 2013-ųjų – LPA atstovė Šiaurės šalių psichiatrų asociacijose, taip pat – 7-os zonos (Šiaurės Europa) atstovė Pasaulio psichiatrų asociacijoje. 2013 metais LR Sveikatos apsaugos ministerija apdovanojo R. Mazaliauskienę Nusipelniusio sveikatos priežiūros darbuotojo vardiniu ženkleliu.

Ignas Rubikas įgijo psichologijos ir filosofijos bakalauro išsilavinimą Oksfordo universitete (Jungtinė Karalystė) ir socialinės politikos magistro išsilavinimą Londono ekonomikos mokykloje (Jungtinė Karalystė). Grįžęs į Lietuvą, jis dirbo „Kurk Lietuvai“ programos projektų vadovu, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupėje, o nuo 2019 m. pradžios yra Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.

Ieva Balsiūnaitė yra LRT žurnalistė.

Gediminas Andriukaitis prisijungė prie Lietuvos žmogaus teisių centro 2004 metais ir per savo veiklos metus organizacijoje ir už jos ribų prisidėjo prie daugelio žmogaus teisių ugdymo ir advokacijos projektų. 2007 metais jis įkūrė tarptautinį žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalį „Nepatogus kinas“.  Kaip teisininkas jis yra ne vienerius metus dalyvavęs Europos Komisijos nepriklausomų nediskirminavimo srities ekspertų tinklo veikloje, rengęs ataskaitas iš NVO perspektyvos įvairioms tarptautinėms organizacijoms, prisidėjęs prie šešėlinių ataskaitų tarpvyriausybinėms organizacijoms rengimo. Šiuo metu G. Andriukaitis eina festivalio „Nepatogus kinas“ direktoriaus pareigas ir dalyvauja ugdymo platformos „Nepatogaus kino klasė“ (www.nepatogauskinoklase.lt) veikloje kaip projekto plėtros vadovas.

Artūr Adam Markevič yra mokytojas Vilniaus Šilo mokykloje, programos „Renkuosi mokyti!“ alumnas. Jis dirba specialiosiose klasėse, su SUP mokiniais. Nuo 2019 m. A. A. Markevič yra „Renkuosi mokyti!“ dalyvių ir mokyklų koordinatorius. 2020 m. jis tapo Meilės Lukšienės premijos laureatu.

Prof. dr. Lina Kaminskienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė, ilgametė universiteto profesorė ir mokslininkė, tyrimuose labiausiai besidominti švietimo inovacijomis, personalizuotu mokymusi, lyderyste ir socialine partneryste švietime, neformaliuoju ir savaiminiu mokymusi. Ji taip pat yra viena iš Lietuvos pedagogų rengimo modelio kūrėjų, daug metų skirianti XXI a. mokytojų ruošimui atsižvelgiant į pasaulines tendencijas.

Dr. Džina Donauskaitė yra Lietuvos žurnalistikos centro direktorė.

Ieva Giedraitytė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytoja ir tyrėja, besidominti Lotynų Amerikos regiono politika bei ES išoriniais santykiais. Ieva taip pat dirba kaip laisvai samdoma tyrėja bei vertintoja, prisidedanti kuriant ir vertinant projektus ir programas žmogaus teisių, socialinės politikos ir žiniasklaidos srityse įvairiose Europos bei Lotynų Amerikos šalyse.

Aidas Puklevičius yra „Fabula Hill+Knowlton Strategies“ kūrybinio rašymo vadovas, dviejų romanų autorius, devynių TV serialų ir 2 pilnametražių filmų scenarijų bendraautorius, tinklalaidės „Daiktiniai įrodymai“ vedėjas.

Aistė Ulubey yra menų agentūros „Artscape“ bendraįkūrėja ir vadovė. Nuo 2005 metų ji dirba nevyriausybiniame kultūros sektoriuje, kur nuolat vysto Lietuvos ir tarptautines scenos menų, edukacines ir socialines iniciatyvas. Inicijuoti projektai ypatingą dėmesį skiria tautinėms mažumoms bei atvykusiems į Lietuvą migrantams – siekdami gerinti visuomenės sanglaudą bei atvirumą profesionalūs menininkai dirba 7 Lietuvos savivaldybių bendruomenėse. Aistė mato didelę prasmę kuriant naujas meno ir įvairių bendruomenių jungtis: „Svarbu pripažinti visų potencialą ir teisę į kultūrines patirtis. Taip pažeidžiamiems bendruomenių nariams suteikiame galimybes dalyvauti kultūroje, įgaliname juos kalbėti ir būti išgirstus.“

Eglė Kazickaitė yra jaunosios kartos teatro režisierė, viena iš Apeirono teatro įkūrėjų. Savo darbuose (tiek kūrybiniuose, tiek socialiniuose projektuose) ji didelį dėmesį skiria tokioms socialinėms problemoms kaip lyčių nelygybė, socialinė atskirtis, įvairių pobūdžių diskriminacija, stereotipizavimas lyties, amžiaus, religijos, galios (negalios) pagrindais ir t. t.

Algimantas Černiauskas yra tarpdisciplininio meno kūrėjas, analitikas, parodų kuratorius, publicistas. Bendradarbiaudamas kartu su menų agentūra ARTSCAPE, jis dalyvauja kultūros edukacijos ir socialinės integracijos projektuose: projekte „Kultūros prieinamumo didinimas pabėgėliams Lietuvoje“ vesdamas kūrybines dirbtuves Pabradės Užsieniečių registracijos centro gyventojams, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros ( UNHCR) organizuojamuose „Human Aid“ renginiuose, skirtuose besiintegruojantiems atvykėliams, savitarpio pagalbos ir savanorystės internetinės platformos iniciatyvoje „Menas Sraute“ kurdamas interneto turinį šiai tikslinei grupei. Menininko patirtis dirbant su tautinėmis mažumomis – tai ne tik meninis, bet ir sociokultūrinis tyrimas, kaip menas gali veikti integraciniuose procesuose.

Tomas Šiliauskas yra atsargos karys, tėtis, auginantis dvynukus sūnus.

Dovilė Filmanavičiūtė yra reklamos specialistė, dainininkė, kino vakarų moterims kūrėja, aktyviai įsitraukianti į socialinius projektus ir iniciatyvas.

Liudas Basiulis yra teisininkas, turintis 15 metų teisinio darbo ir projektų valdymo patirtį tokiose organizacijose kaip „Neste“, „Maxima“, „Ellex“ ir nuosavame versle. Jis yra Bendrovių ir institucijų teisininkų asociacijos (B.I.T.A.) prezidentas. L. Basiulis taip pat savanoriauja „Vaikų linijoje“, yra dviejų vaikų tėtis.

Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.

Vilius Velička yra socialinių mokslų (teisės) magistras. Nuo 2005 metų iki 2020 m. jis dėstė Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijoje. Studentams ir kursantams jis dėstė temomis, susijusiomis su policijos veikla. V. Velička specializuojasi šiose temose: neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos užkardymas, smurto artimoje aplinkoje prevencija ir tyrimas bei prekybos žmonėmis prevencija. Daugelį metų jis atlieka šių sričių mokslo ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo ir taikomuosiuose projektuose, rengia metodinius ir mokomuosius leidinius, mokslinius straipsnius, aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslo konferencijose pristatydamas mokslinius pranešimus aktualiomis temomis. Policijoje Vilius Velička dirba nuo 1993 metų ir yra sukaupęs didelę praktinio darbo patirtį. Nuo 2015 m. jis dirba Lietuvos policijos mokykloje.

Shane O‘Curry yra bendruomenės plėtros ir žmogaus teisių specialistas, 1998 m. sukūręs ir išvystęs bendruomeninį neapykantos nusikaltimų stebėjimą. Jis vadovauja Airijos tinklui prieš rasizmą (INAR), kuriame 2013 m. jis kartu su kolegomis sukūrė internetinę  platformą pranešimams apie rasistinius incidentus „iReport.ie“. Naudodamasis „iReport.ie“ duomenimis, jis rengia pranešimus apie rasistinius incidentus, stebėseną, institucinius atsakus į neapykantos nusikaltimus, taip pat politikos rekomendacijas ir ataskaitas nacionalinėms valdžios institucijoms, Airijos vyriausybei ir tarpvyriausybinėms organizacijoms. S. O‘Curry bendradarbiauja su pilietinės visuomenės organizacijomis, nacionalinėmis valdžios institucijomis ir tarpvyriausybinėmis organizacijomis įgyvendinant europinius projektus, susijusius su neapykantos nusikaltimų stebėjimu ir reagavimu, kuriant strategijas ir išteklius. Kaip partneris keliose „Facing Facts“ programose jis sukūrė naujos kartos neapykantos nusikaltimų mokymų modulius prokurorams ir policijos pajėgoms bei bendradarbiavo su Airijos nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad kartu atpažintų kliūtis, trukdančias veiksmingai perduoti neapykantos nusikaltimų duomenis.

Göran Stanton yra 63-ejų metų amžiaus Neapykantos nusikaltimų padalinio inspektorius, Švedijos policijoje dirbantis jau apie 40 metų. Nuo XX a. dešimto dešimtmečio pabaigos G. Stanton policijoje dirba su LGBTQ+ klausimais. 2000 m. kartu su kolegomis jis įkūrė asociaciją homoseksualiems policininkams Švedijoje (Association for Gaypolice in Sweden), kad parodytų, jog tarp policijos pareigūnų yra LGBT asmenų, bei įtrauktų LGBTQ+ klausimus į darbotvarkę. Šios asociacijos dėka Švedijos generalinė policijos valdyba dalyvavo europiniame projekte „Normgiving Diversity“, kuriuo siekiama panaikinti diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu. Projekto metu daugiau kaip 3000 policijos pareigūnų dalyvavo mokymuose apie LGBTQ+ asmenų padėtį ir diskriminaciją. Nuo 2010 m. iki dabar G. Stanton dalyvauja įvairiuose „Pride“ renginiuose visoje Europoje, tarp jų – Budapešte, Bukarešte, Sofijoje, Varšuvoje, Belgrade, Rygoje, Prahoje ir Vilniuje.

Goda Jurevičiūtė yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė. Organizacijoje ji daugiausiai dirba su projektais, susijusiais su neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos prevencija: atlieka tyrimus, rengia ir veda mokymus, konferencijas ir seminarus šia tema, taip pat priklauso Darbo grupei veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti, kuri įkurta prie Vidaus reikalų ministerijos.

Agnė Greblikaitė yra Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė. Policijoje dirba 23 metus. Jau daugiau kaip 5 metus vadovauja bendruomenės pareigūnams. Su nusikaltimų prevencija susiduria kiekvieną dieną – tai yra pagrindinė A. Greblikaitės darbo funkcija. Šiuo metu darbe nemažas dėmesys yra skiriamas neapykantos nusikaltimų prevencijai.

Seher Yilmaz yra Švedijos visuomeninio transliuotojo komunikacijos specialistė, viena iš iniciatyvos „Equalisters“, siekiančios didesnio moterų eksperčių matomumo viešojoje erdvėje, įkūrėjų.

Viktorija Vitkauskaitė yra „IQ.Life“ vyr. redaktorė, kultūros žurnalistė.

Ugnė Litvinaitė yra „Diversity Development Group“ tyrėja, lyčių lygybės ekspertė.

Karolis Vyšniauskas yra žurnalistas, NARA tinklalaidės kūrėjas.

Aleksandra Ketlerienė yra LRT.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoja, politikos apžvalgininkė.

Dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė yra VšĮ „Vaikų linija“ psichologė, viena iš kampanijos „Be patyčių“ iniciatorių ir įgyvendintojų, patyčių ir kitokio žeminančio elgesio prevencijos programos „Friends“ mokymų vadovė. Ji jau daugiau nei 15 metų gilinasi į vaikų ir paauglių tarpusavio patyčių bei kitokio žeminančio elgesio problematiką, veda seminarus ir mokymus apie patyčių ir žeminančio elgesio prevenciją ugdymo įstaigų darbuotojams ir tėvams. J. S. Jasiulionė yra kelių metodinių leidinių apie patyčių prevenciją bendraautorė – „Patyčių prevencija mokyklose“, „Kuriame klasę be patyčių“ ir kt. Ji taip pat teikia psichologinę pagalbą emocinių ir elgesio sunkumų turintiems vaikams bei jų šeimoms.

Eglė Kuktoraitė Nacionalinėje LGBT teisių organizacijoje LGL dirba nuo 2014 m. Ji turi ilgametę patirtį įgyvendinant LGL veiklas, susijusias su komunikacija, žiniasklaida ir įtraukiu švietimu. 2017 metų vasarą ji atliko LGBT jaunuolių apklausą apie jų patirtis mokyklose. E. Kuktoraitė ekspertiniu lygmeniu bendradarbiauja su tarptautine LGBTI jaunimo organizacija „IGLYO“ rengiant įtraukaus švietimo indeksą ir ataskaitą. Šiuo metu ji įgyvendina du LGL vykdomus projektus, kuriais siekiama gerinti LGBT vaikų ir jaunuolių padėtį Lietuvoje bei administruoja LGL emocinės paramos platformą LGBT vaikams ir jaunuoliams.

Kristina Aržuolaitienė yra „15min“ žurnalistė, dienos redaktorė, besigilinanti į žmogaus teisių temas. Ji portale ėmėsi ne vienos lygybę skatinančios, pastebėti diskriminacijos atvejus raginančios iniciatyvos. Tarp jų – „Atvirumo galia“, „Mes lygūs“, „Diskriminacijos radaras“ ir kt.

Vaida Kaikarienė yra „Rimi Lietuva“ personalo vadovė. Per daugiau nei 10 metų trunkančią karjerą „Rimi“ Personalo skyriuje ji kūrė ir vystė įvairovės darbo vietoje programas. „Rimi Lietuva“ – vienas pirmųjų Lietuvos darbdavių, nusprendusių nuosekliai kviesti dirbti skirtingus gebėjimus turinčius žmones ir pritaikyti jiems darbo vietas. 2018 metais plačiai nuskambėjo įmonės kampanija „Amžius  nesvarbu“, kuria atkreiptas visuomenės dėmesys į vyresnių žmonių situaciją darbo rinkoje. Įmonė nuolat gvildena įvairovės temą organizacijos viduje ir kelia susijusius klausimus išorėje. „Rimi Lietuva“ taip pat yra viena iš Įvairovės chartijos ambasadorių.

Albina Radzevičiūtė yra teisininkė, buvusi Seimo kontrolierė. Šiuo metu ji vadovauja Valstybės kontrolės Teisės skyriui, taip pat Lygių galimybių stebėsenos darbo grupei, kuri atlieka lygių galimybių stebėseną ir įvertinimą Valstybės kontrolėje, rengia siūlymus dėl galiojančios lygių galimybių politikos tobulinimo ir lygių galimybių politikos įgyvendinimo priemonių planą.

Skaidrilė Grigaitė-Mockevičienė yra Lygių galimybių liniuotės autorė.  Šį įrankį, vertinantį situaciją darbovietėje, ji sukūrė 2020 metais įgyvendindama programos „Kurk Lietuvai“ projektą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. S. Grigaitė-Mockevičienė studijavo politikos mokslus Vilniuje ir Vienoje, šiuo metu ji dirba Europos lyčių lygybės institute.

Živilė Kropaitė yra žurnalistė, LRT televizijos bei radijo laidų vedėja.

Rasma Pažemeckaitė yra romų bendruomenės atstovė, aktyvistė, šokių studijos įkūrėja. Neseniai Rasma video istorijoje papasakojo apie Lietuvoje patirtą neapykantos nusikaltimą.

Petra Vytejčková yra teisininkė, advokatė, ekspertė ir instruktorė. Ji specializuojasi baudžiamosios teisės, nukentėjusiųjų teisių ir žmogaus teisių srityse, daug dėmesio skiria neapykantos nusikaltimų aukų apsaugai skirtiems įstatymams. 2019 m. ji sėkmingai atstovavo nuo neapykantos kalbos nukentėjusiam asmeniui Konstituciniame teisme. P. Vytejčková yra ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro instruktorė neapykantos nusikaltimų klausimais ir reguliariai veda mokymus prokurorams ir policijos pareigūnams. Ji taip pat yra Čekijos neapykantos nusikaltimų aukų konsultavimo centro „In IUSTITIA“ teisinės programos vadovė.

Paul Iganski yra Lankasterio universiteto (JK) Teisės mokyklos profesorius emeritas. Londono ekonomikos mokykloje jis įgijo socialinės politikos daktaro laipsnį, du dešimtmečius tyrinėjo, rašė ir dėstė neapykantos nusikaltimų žalingo poveikio tema, taip pat bendradarbiavo su politikos bei pilietinės visuomenės organizacijomis. Jo tyrimais siekiama didinti supratimą apie nukentėjusiųjų bei nusikaltėlių paramos poreikius visoje Europoje.

P. Iganski yra bendradarbiavęs su daugybe nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių – Europos tinklas prieš rasizmą (ENAR), mažumų teisių organizacija „Minority Rights Group International“, RAA Sachsen (Vokietija), „Kampanija prieš homofobiją“ (Lenkija). Jis yra organizacijos „Žurnalistai už toleranciją“ garbės narys. Neseniai ESBO misija Skopjėje pavedė jam sukurti bei atlikti pirmąją neapykantos nusikaltimų apklausą Šiaurės Makedonijos Respublikoje. 2019-2020 metais Rumunijos lygių galimybių institucijos užsakymu P. Iganski vedė seminarus apie neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus policijos pareigūnams, žandarams, prokurorams ir teisėjams. 2020 m. kaip išorės ekspertas jis konsultavo ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą rengiant leidinį „Suprasti neapykantos nusikaltimų aukų poreikius“.

Fabian Sanchez kilo iš Ekvadoro, tačiau pastaruosius 7 metus gyvena Lietuvoje. Jis baigė ISM universitetą ir šiuo metu dirba sėkmingame Lietuvos startuolyje. Jis žinomas dėl savo vaizdo tinklaraščio (angl. vlog), kuriame dalinasi kasdienio gyvenimo Lietuvoje momentais ir pasakoja, kaip jam sekasi pritapti kaip užsieniečiui. Neseniai Fabian pasirodė video liudijime, kuriame papasakojo apie Lietuvoje patirtą neapykantos nusikaltimą.

Vaidotas Beniušis yra žurnalistas, dirbantis žiniasklaidoje 15 metų. Nuo 2016 m. jis yra naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius.

Sergejus vadovauja TILS nuo 2008 m. Jis yra RSVA Garbės teismo narys, taip pat dėsto ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Sergejus baigė magistro studijas Leideno universitete, bakalauro studijas Utrechto universitete ir Vilniaus universitete.

Raimondas Andrijauskas yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos Lietuvoje, vadovas ir Lietuvos atstovas Europos duomenų apsaugos valdyboje, nepriklausomoje Europos Sąjungos institucijoje, vienijančioje valstybes nares įgyvendinant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Viktor Kundrák (Čekija) yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) neapykantos nusikaltimų pareigūnas, prie organizacijos prisijungęs 2018 m. Viktoras yra organizacijos teisininkas, turintis daugiau nei 10 metų profesinę patirtį ir teisės bei žmogaus teisių ir demokratizacijos magistro laipsnius. Jis dirbo „Amnesty International“ ir Čekijos vyriausybės atstovo patarėju Europos Žmogaus Teisių Teisme bei Jungtinių Tautų organizacijoje. Viktor yra parašęs straipsnių tiek apie neapykantos nusikaltimus, tiek apie neapykantos kalbą, vedė mokymus policijos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams bei palaikė vyriausybės pastangas įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus nacionaliniu lygmeniu, įskaitant įstatymų leidybą. Jis atsakingas už kasmetes ODIHR neapykantos nusikaltimų ataskaitas (hatecrime.osce.org) bei vadovavo PACHT (Prosecutors and Hate Crimes Training) mokymų programai, skirtai pagerinti nacionalinį neapykantos nusikaltimų duomenų rinkimą.

Pijus Beizaras yra fotografas, LGBT bendruomenės narys bei žmogaus teisių aktyvistas. P. Beizaras kartu su Mangirdu Levicku apskundė Lietuvos teisėsaugos veiksmus tiriant neapykantos kurstymą internete Europos Žmogaus Teisių Teismui, kuris pripažino, jog Lietuvos teisėsauga nepagrįstai diskriminavo pareiškėjus dėl jų seksualinės orientacijos.

Jurga Zieniūtė yra Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, specializuojasi neapykantos nusikaltimų bylose.

Dovilė Murauskienė yra teisininkė, advokatų kontoros „Glimstedt“ advokatė, MRU Teisės mokyklos lektorė. Jos mokslinio domėjimosi sritis apima procesus, kuriuose dalyvauja pažeidžiami proceso dalyviai. Teisininkė daugiau nei penkerius metus aktyviai dalyvauja diskusijose, veda mokymus temomis, susijusiomis su neapykantos kalba, saviraiškos laisve, nukentėjusiųjų teisių apsauga ir interesų gynimu. Praktinėje veikloje D. Murauskienė gilinasi į nukentėjusiųjų teisių apsaugą, žalos atlyginimo klausimus, teisinį atstovavimą „baltųjų apykaklių nusikaltimų“ procesuose.

Aurelijus Gutauskas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros profesorius. Jis turi beveik 25 metų mokslinio-pedagoginio darbo stažą dėstant įvairius baudžiamosios teisės kursus ar vedant mokymus lietuvių ir anglų kalbomis Lietuvos bei užsienio valstybių universitetuose ir kitose institucijose. Dabar A. Gutauskas mokslinę veiklą derina ir su praktiniu teisėjo darbu Lietuvos Respublikos Aukščiausiame Teisme nagrinėdamas baudžiamąsias bylas. Jis aip pat yra stažavęsis ir kėlęs kvalifikaciją įvairiose užsienio valstybėse. Pagrindinės teisėjo domėjimosi sritys yra nacionalinės ir tarptautinės baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės taikymo problemos. A. Gutauskas yra paskelbęs per 50 mokslinių straipsnių, išleidęs vadovėlių bei monografijų (vienas ir su bendraautoriais) lietuvių ir užsienio kalbomis aktualiomis baudžiamosios justicijos temomis.

Prof. dr. Natalija Mažeikienė yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros profesorė, sociologė ir švietimo ekspertė. Jos mokslinių interesų sritys – socialinių tyrimų epistemologija ir metodologija (kokybinių ir kiekybinių metodų derinimas), kritinė teorija (neomarsksistinė, feministinė, postmoderni kritika), socialinių tyrimų epistemologijos ir metodologijos feministinė perspektyva, lyčių studijos, pilietiškumo tyrimai, tarpkultūrinis ugdymas, ugdymo filosofija.

Dr. Urtė Neniškytė yra Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkė, 2019 m. įvertinta „L‘Oreal – UNESCO“ Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimu. Urtė yra dirbusi geriausiose Europos laboratorijose. Ji įgijo daktaro laipsnį Kembridžo universitete ir po užsienyje praleistų aštuonerių metų grįžo į Lietuvą dirbti mokslinio darbo. Šiuo metu ji vadovauja VU Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotojų grupei, kurios tyrimų sritis yra neuronų ir imuninių ląstelių sąveika smegenyse.
Viena iš Urtės mokslinių ambicijų yra suprasti mechanizmus, kurie lemia neurovystymosi ir neurodegeneracines ligas (pvz., autizmo spektro sutrikimus ar Alzheimerio ligą), ir pritaikyti šias ligas prevencijos bei gydymo būdų paieškai.

Lingvistikos, psichologijos, psichoterapijos ir organizacinių konsultacijų srityje dirbanti Myers turi didelę patirtį universitetų administravimo ir vadybos srityje, specializuojasi plataus masto organizacinių pokyčių procesuose. Myers lytį ir įvairovę supranta kaip esminį svertą giliems ir toli siekiantiems organizaciniams pokyčiams, siekiant geresnės darbo aplinkos, lygių galimybių, kūrybiškumo, tyrimų kokybės bei bendradarbiavimo. Eva yra lyčių lygybės komandos Pietų Danijos universitete personalo plėtros skyriaus vadovė bei ES finansuojamo „H2020“ projekto SPEAR (2019–2022) vykdomoji koordinatorė. Ji yra pagrindinė dabartinės Pietų Danijos universiteto strateginės programos lyčių lygybės srityje iniciatorė.

Monika Guliakaitė yra teisininkė, Europos žmogaus teisių fondo projektų vadovė. Fonde ji rengia alternatyvias ataskaitas tarptautinėms organizacijoms, koordinuoja į neapykantos nusikaltimų prevenciją nukreiptus projektus, teisėsaugos institucijoms teikia pareiškimus dėl neapykantą kurstančių komentarų, konsultuoja klientus žmogaus teisių pažeidimų klausimais.

M. Guliakaitė priklauso Darbo grupei veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti, kuri įkurta prie Vidaus reikalų ministerijos.

Arūnas Paulauskas yra Policijos generalinio komisaro pavaduotojas. 2005 m. jis įgijo teisės magistro diplomą Mykolo Romerio universitete, o 2018 metais baigė Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) magistrantūros programą. Vidaus tarnyboje jis tarnauja nuo 1993 m. Šiuo metu A. Paulauskas atsakingas už viešosios policijos veiklos, kriminalinės policijos veiklos ir ikiteisminio tyrimo įgyvendinimo organizavimą policijos sistemoje.

Aleš Gião Hanek (Čekija) yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) neapykantos nusikaltimų pareigūnas, prie organizacijos prisijungęs 2013 m. Prieš tai Aleš neapykantos nusikaltimų klausimus sprendė nacionaliniu lygmeniu, dirbdamas su tikslinėmis bendruomenėmis. Jis baigė studijas saugumo ir diplomatijos srityse, turi politikos mokslų bei lyginamosios konstitucinės teisės diplomus. Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biure Aleš yra atsakingas už  stebėseną, gebėjimų stiprinimą ir strateginį darbą su neapykantos nusikaltimais, įskaitant INFAHCT – programą, skirtą pagerinti nacionalinį neapykantos nusikaltimų duomenų rinkimą. Jis taip pat dirba su neapykantos nusikaltimų aukomis, yra atsakingas už ODIHR metinių ataskaitų rengimą (hatecrime.osce.org). Aleš yra patyręs instruktorius ir turi daug žinių taikant tarptautinius neapykantos nusikaltimų požiūrius nacionaliniams kontekstams.

Rita Miliūtė yra LRT ir „Laisvės TV“ žurnalistė.

Ramunė Šidlauskaitė yra Lietuvos žmonių su negalia sąjungos narė, žmonių su negalia teisių aktyvistė, fizinės aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino ekspertė. 2018 m. Ramunė buvo viena iš pareiškėjų byloje prieš Vyriausiąją rinkimų komisiją ir Vilniaus bei Vilniaus rajono savivaldybes dėl neužtikrintos balsavimo teisės.

Audronė Daukšaitė-Timpė yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja, atliekanti tyrimus dėl diskriminacijos negalios pagrindu, konsultuojanti su tuo susijusiais klausimais.

Rugilė Butkevičiūtė yra Moterų informacijos centro programų vadovė ir lektorė, jau 11 metų dirbanti lyčių lygybės ir smurto prieš moteris mažinimo srityse. Daugiau nei aštuonerius metus ji dirba Specializuotos kompleksinės pagalbos centre, kur teikia nemokamas teisines konsultacijas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. 2018 m. kartu su bendruomenės lyderiais iš viso pasaulio Rugilė mokėsi lyderystės ir bendruomenės kūrimo paslapčių dirbdama JAV. Siekdama įsigilinti į moterų, taikos ir saugumo temą, 2019 m. ji dalyvavo Jungtinių Tautų Civilizacijų Aljanso programoje Artimuosiuose Rytuose.

Pasak Rugilės: „Neįtikėtina, jog vis dar gyvename pasaulyje, kuriame nei viena valstybė nėra pasiekusi visiškos lyčių lygybės. Lėtas progresas lyčių lygybės srityje – tai ne tik bloga statistika, tai prarastos mergaičių ir moterų gyvybės“.

Nuo 2010 m. Jolanta Reingardė vadovauja mokslinių tyrimų ir statistikos programai Europos lyčių lygybės institute (EIGE), įsikūrusiame Vilniuje, Lietuvoje. Šios programos dvi pagrindinės mokslinių tyrimų sritys yra Lyčių lygybės indekso ir Pekino veiksmų platformos įgyvendinimo ataskaitų rengimas. J. Reingardė studijavo sociologiją Vytauto Didžiojo universitete Kaune (Lietuva) bei įgijo daktaro laipsnį parengusi disertaciją, skirtą smurto prieš moteris klausimams. Jolanta sukaupė didelę patirtį tiriant ES lyčių lygybės politiką, vertinant lyčių lygybę, lyčių lygybę ir ekonomiką, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Dr. Diana Janušauskienė yra sociologė, Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) vyriausioji mokslo darbuotoja. Ji specializuojasi politikos sociologijoje, tautinių mažumų, diskriminacijos ir socialinių mokslų metodologijos srityse. Sociologė yra 30 mokslinių straipsnių ir knygų autorė.

Prof. Dainius Žalimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Jis yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, profesorius, pagrindinės jo mokslinės veiklos sritys – tarptautinė teisė ir konstitucinė teisė. Prof. D. Žalimas buvo krašto apsaugos ministro patarėjas, Nuolatinio arbitražo teismo narys, yra keleto knygų ir daugelio straipsnių tarptautinės viešosios ir konstitucinės teisės klausimais autorius. Nors profesorius yra pelnęs ne vieną Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimą, jis labiausiai didžiuojasi Lietuvos šaulių sąjungos garbės ženklu „Parlamento gynėjas“ už dalyvavimą ginant Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą nuo sovietinės agresijos 1991 metų sausį–rugpjūtį. D. Žalimas vadovaujasi principu, kad visos žmogaus teisių filosofijos esmė – tai laisvė nebijoti!

Dr. Milda Ališauskienė yra sociologė, religijotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė. Pastaruosius du dešimtmečius ji gilinasi į religijos ir visuomenės santykius pokomunistinėse visuomenėse, naujųjų religijų raiškos ir priėmimo visuomenėje problemas, religijos ir politikos santykius.

Paulius Gritėnas yra Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys, politikos apžvalgininkas, filosofas.

Mindaugas Jackevičius yra portalo lrt.lt vyriausiasis redaktorius, Lietuvos televizijos laidos „Dienos tema“ ir Lietuvos radijo „LRT aktualijų studijos“ vedėjas. M. Jackevičius gilinasi į politikos, emigracijos, žmogaus teisių, socialinės politikos bei švietimo temas.

Linas Linkevičius yra LR užsienio reikalų ministras (laikinai einantis pareigas), politikos ir visuomenės veikėjas. Jis yra ėjęs LR Seimo nario, Parlamentinės delegacijos prie NATO vadovo, LR krašto apsaugos ministro, įgaliotojo ministro, nepaprastojo pasiuntinio ir kitas pareigas. 1997–2000 m. ir 2005–2011 m. – LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius LR misijoje prie NATO ir Vakarų ES. L. Linkevičius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, Trijų žvaigždžių ordinu (Latvija), Marijos Žemės ordinu (Estija).

Dainius Pūras yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos profesorius, Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras. Nuo 2018 m. – nevyriausybinės organizacijos Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius. Dainius Pūras, be kitų užimamų pareigų, buvo Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Baltijos Reabilitacijos asociacijos prezidentas. 2007-2011 m. D. Pūras buvo JT Vaiko teisių komiteto narys-ekspertas. 2014-2020 m. jis buvo Jungtinių Tautų Specialusis pranešėjas teisei į sveikatą. Jo ekspertinės sritys – žmogaus teisių apsauga sveikatos ir gretimuose sektoriuose, psichikos sveikatos politika, žmonių su negalia teisės ir įtrauktis, šiuolaikiniai kompleksinės pagalbos vaikams su  psichikos ir raidos sutrikimais principai, smurto ir savižudybių prevencija.

Edita Žiobienė yra Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Anksčiau ji vadovavo Lietuvos žmogaus teisių centrui, ėjo docentės pareigas Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedroje, dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Teisės institute.

Rasa Tapinienė yra LRT žurnalistė.

Vaidas Bacys yra Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkcio centro,  Aukštelkės mokyklos-daugiafunkcio centro ir Bubių mokyklos direktorius.

Roberta Tracevičiūtė yra „15min“ politikos aktualijų žurnalistė.

Margarita Jankauskaitė yra Lygių galimybių plėtros centro lyčių lygybės ekspertė. Ji daugelį metų tyrinėja lyčių lygybės klausimus visuomenėje, politikoje, darbo santykiuose, veda mokymus, vykdo tyrimus. Šiuo metu M. Jankauskaitė dirba lyčių lygybės eksperte projekte, skirtame asmeninio gyvenimo ir darbo derinimui (www.daugiaubalanso.lt).

Gražina Ramanauskaitė yra Žurnalistų etikos inspektorė.

Donatas Paulauskas yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas, lyčių lygybės ekspertas, sukūręs Lyčių lygybės liniuotę. Jis taip pat yra knygų apie feminizmą ir vyriškumą autorius, Vilniaus universiteto dėstytojas.

Vytautas Valentinavičius yra Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas, Kauno technologijos universiteto politikos mokslų doktorantas, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, VU TSPMI apgynęs Cum Laude politikos mokslų magistrą. Žmogaus teisių apsaugos srityje jis dirba per 15 metų, buvo net keleto nevyriausybinių organizacijų valdybos narys, prisidėjo prie Žmogaus teisių koalicijos (nuo 2014 m. Žmogaus teisių organizacijų koalicijos) kūrimo ir veiklos, įvairiomis žmogaus teisių temomis Lietuvos žiniasklaidoje rašo nuomones.

Augustinas Normantas yra Seimo kontrolierių įstaigos vadovas, buvęs LR Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės profesorius,  teisėtyrininkas, konstitucionalistas.

Birutė Sabatauskaitė yra Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, teisės ir advokacijos ekspertė. Organizacijoje ji atlieka analizes, skirtas lygių galimybių principo įgyvendinimui Lietuvoje, rengia ataskaitas tarptautinėms institucijoms bei veda mokymus apie įvairių grupių diskriminaciją, neapykantos nusikaltimus, smurtą artimoje aplinkoje, smurtą prieš moteris.  B. Sabatauskaitė priklauso Darbo grupei veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti, kuri įkurta prie Vidaus reikalų ministerijos.

Vilma Gabrieliūtė yra Lygių galimybių integravimo skyriaus vyresnioji patarėja. Ji taip pat yra įvairovės valdymo ekspertė, žmogaus teisių ugdymo mokymų vadovė. 2019 metais V. Gabrieliūtė apsigynė magistro darbą, kuriame sukūrė įvairovės valdymo diegimo mechanizmą verslo sektoriui. Ekspertė nuolat konsultuoja įmones lygių galimybių integravimo ir įvairovės valdymo klausimais.

Agneta Skardžiuvienė yra lygių galimybių kontrolierė. Šias pareigas ji eina nuo 2015 m. Prieš tai A. Skardžiuvienė buvo kultūros viceministrė, Seimo Pirmininko patarėja, dirbo parlamente. Teisininkės išsilavinimą ji įgijo Mykolo Romerio universitete.

Karilė Levickaitė yra psichologė, Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinių studijų diplomuota žmogaus teisių ir psichikos sveikatos ekspertė. Nuo 2015 m. ji taip pat yra tarptautinės organizacijos „Mental Health Europe“ tarybos narė. K. Levickaitė vadovauja nevyriausybinei organizacijai „Psichikos sveikatos perspektyvos“, atstovauja žmogaus teisėmis grįstam požiūriui į psichikos sveikatą ir negalią, dalyvauja formuojant su psichikos sveikata susijusią politiką Lietuvoje, aktyviai veikia nevyriausybinių organizacijų tinklaveikloje. 2014 metais ji buvo viena iš koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ iniciatorių bei koordinavo šios koalicijos veiklą iki 2018 metų. Nuo 2020 m. pradžios Karilė Levickaitė yra žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos pirmininkė.

Jonas Ruškus yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas, Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.

Erica Jennings yra žinoma dainų kūrėja ir atlikėja Baltijos šalyse, kuri, pasitelkdama savo žinomumą, jau du dešimtmečius nuosekliai pasisako jai ypač svarbiais feminizmo, lyčių lygybės, rasizmo, seksizmo, ksenofobijos, LGBTQ, vaikų ir moterų teisių įgyvendinimo klausimais. Erica nuolat kelia viešumon skaudžias temas, kurios vėliau plačiai diskutuojamos visuomenėje, už ką ji 2017 m. pelnė „Metų moters“ titulą. Apdovanojimais įvertinti ir atlikėjos muzikiniai pasiekimai Lietuvoje. 2011 m. Erica išleido dvikalbę knygą vaikams „Mano Gyvūnai, My Animals“, o 2014 m. baigė muzikinio teatro specialybę Vilniaus kolegijoje ir sukūrė drabužių kolekciją „Mažasis Cosmopolitan“. Tačiau, pasak Ericos, didžiausias jos pasiekimas yra trys vaikai: Pranas (12), Antanas (10) ir Gaia Maria (3), kurių auginimui ir auklėjimui ji skiria didžiausią dėmesį.

Viktorija Čmilytė-Nielsen yra LR Seimo pirmininkė.

Dovilė Juodkaitė yra Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė, Europos Negalios forumo tarybos narė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė. Jau daugiau kaip 15 metų ji aktyviai dirba žmonių su negalia teisių advokacijos srityje, teikia siūlymus svarstant su negalia susijusius teisės aktus, rengia ataskaitas tarptautinėms organizacijoms apie žmonių su negalia padėtį Lietuvoje.

Donatas Puslys yra Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas, publicistas, „LRT Klasika“ radijo stoties transliuojamos laidos „Mažosios Europos pokalbiai“ autorius. Už savo publicistinius darbus Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ jis buvo pripažintas Metų tolerancijos žmogumi.

Tomas Vytautas Raskevičius yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, politikas ir teisininkas, LGBT aktyvistas,  buvęs Vilniaus miesto tarybos narys, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas, Laisvės partijos steigėjas ir valdybos narys.